Pelno mokesčio įstatyme (PMĮ) nurodoma, kad apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, taikomos tik tos buhalterinės apskaitos nuostatos, kurios neprieštarauja PMĮ nuostatoms. Buhalterinės apskaitos nuostatos ( Verslo apskaitos standartai) numato, kad sudarant finansinių ataskaitų rinkinį turi būti įvertintos skolos –jeigu abejojama, kad skolos bus grąžintos, jos apskaitoje turi būti pripažintos abejotinomis pagal tai, kaip numatyta vieneto apskaitos politikoje, kurią patvirtinta vadovybė. Todėl tvarkant apskaitą, skolos pripažįstamos abejotinomis ir registruojamos:

D6117 Abejotinų skolų sąnaudos
K 2419 Abejotinos skolos(-).

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

Pagal PMĮ iš pajamų, pripažįstamų pagal kaupimo apskaitos principą, atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusi beviltiškų skolų suma, jei ši suma buvo įtraukta į vieneto pajamas ir skolos yra laikomos beviltiškomis ir dėl šių susdarusių aplinkybių (atvejų):

1. Praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolos sumos įtraukimo į vieneto pajamas (t.y. skaičiuojamas laiko tarpas, kada atsirado skola – jeigu praėjo 12 mėnesių nuo skolos susidarymo, skola gali būti laikoma beviltiška).
2. Jei skolininkas yra miręs ar paskelbtas mirusiu (ši aplinkybė nėra siejama su kažkokiu skolos neatgavimo laikotarpiu, tik su faktu, kad skolininkas mirė arba buvo paskelbtas mirusiu).
3. Skolininkas likviduotas.
4. Skolininkas bankrutavęs.

Beviltiškos skolos sumą sudaro pajamų suma be PVM. Esant vienam iš šių atvejų vienetas gali pripažinti skolas beviltiškomis ir šia suma sumažinti apmokestinamąjį pelną, tačiau visais šiais atvejais vienetas turi įrodyti skolos beviltiškumą ir pastangas šioms skoloms susigrąžinti.
Skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklės patvirtintos FM 2002 02 11 įsakymu Nr. 40 (nauja redakcija- 2015 01 01).

1 atvejis – kai praėjo metai nuo skolos įtraukimo į vieneto pajamas – atliekami veiksmai ir privalomai turimi dokumentai priklauso nuo vieno skolininko skolos dydžio:

• Jeigu skolos dydis yra iki 300 Eur. – jokie papildomi dokumentai ar veiksmai nereikalingi, svarbu, kad skola būtų susidariusi prieš 12 mėnesių nuo jos pripažinimo beviltiška ir ja galima mažinti apmokestinamąjį pelną.
• Jei skolos dydis yra nuo nuo 301 iki 3.000 eurų, tai pastangas susigrąžinti skolą įrodo įvairūs turimi dokumentai – suderinimo aktai, priminimai, raginimai ir pan.
• Jei skolos dydis yra nuo 3.001 iki 30.000, tai pastangas susigrąžinti skolą įrodo įvairūs turimi dokumentai, nurodyti 1-3 punktuose (juos reikia turėti visus): suderinimo aktai, priminimai, raginimai ir pan.; dokumentai, patvirtinantys, kad skolininkas neturi privalomo registruoti turto; dokumentai, patvirtinantys, kad įmonė yra nemoki, arba informacija, kad nepavyko patenkinti reikalavimų kitų kreditorių bylose.

Jei skolos dydis yra virš 30.000 Eur. tai pastangas susigrąžinti skolą įrodo įvairūs turimi dokumentai, nurodyti 1-3 punktuose (juos reikia turėti visus):

1. suderinimo aktai, priminimai, raginimai ir pan.;
2. teismo nutartis dėl skolos priteisimo;
3. dokumentai, patvirtinantys, kad skolininkas neturi privalomo registruoti turto ir informacija, kad nepavyko patenkinti reikalavimų kitų kreditorių bylose, arba antstolio dokumentai, kad skolų nepavyko išieškoti.

2 atvejis – skolininkas likviduotas – nepriklausomai nuo skolos dydžio pastangas susigrąžinti skolą įrodo įvairūs turimi dokumentai:

• suderinimo aktai, priminimai, raginimai ir pan.;
• dokumentai, patvirtinantys skolininko išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (JAR) faktą;
• dokumentai, patvirtinantys, kad skolininkas neturėjo pakankamai turto skoloms grąžinti: teismo nutartis dėl skolos priteisimo arba antstolio dokumentai, kad skolų nepavyko išieškoti; arba dokumentai, patvirtinantys, kad skolininkas neturi privalomo registruoti turto ir informacija, kad nepavyko patenkinti reikalavimų kitų kreditorių bylose.

3 atvejis – skolininkas bankrutavęs – nepriklausomai nuo skolos dydžio pastangas susigrąžinti skolą įrodo įvairūs turimi dokumentai:

• suderinimo aktai, priminimai, raginimai ir pan.;
• dokumentai, patvirtinantys skolų beviltiškumą: teismo nutartis likviduoti įmonę dėl bankroto arba kreditorių susirinkimo nutarimas paskelbti įmonę likviduojama dėl bankroto; arba dokumentai, įrodantys likviduotos dėl bankroto įmonės išregistravimo iš JAR faktą.

4 atvejis – skolininkas miręs – nepriklausomai nuo skolos dydžio pastangas susigrąžinti skolas įrodantys dokumentai:

• suderinimo aktai, priminimai, raginimai ir pan.;
• dokumentai, patvirtinantys skolininko mirties faktą;
• dokumentai, patvirtinantys, kad skolininko palikto turto nepakanka skoloms grąžinti: teismo nutartis dėl skolos priteisimo arba antstolio dokumentai, kad skolų nepavyko išieškoti, arba dokumentai, tvirtinantys, kad skolininkas neturi privalomo registruoti turto ir informacija, kad nepavyko patenkinti reikalavimų kitų kreditorių bylose. Jei už skolas atsako įpėdinis, dokumentai, patvirtinantys, skolininko įpėdinį ir teisių bei pareigų perėmėją bei dokumentai, kad nepakanka įpėdinio turto.

Vienetas turi turėti dokumentų originalus arba jų nuorašus. Dokumentų nuorašai turi būti patvirtinti tuos dokumentus išdavusių institucijų arba originalių dokumentų nuorašai turi būti patvirtinti notariniams veiksmams atlikti nustatyta tvarka.

Skolos nelaikomos beviltiškomis, nors ir atitinka beviltiškomis laikomų skolų kriterijus:

1. Mokesčių mokėtojas kokiu nors būdu iš skolininko įsigyja kokio nors turto, prekių ir (arba) paslaugų ir skolininko skolos taip pat atitinka beviltiškomis laikomų skolų kurį nors kriterijų, tai tokiais atvejais ir vienos, ir kitos skolos negali būti laikomos beviltiškomis. Šiais atvejais beviltiška gali būti laikoma tik tokia suma, kuri sudaro skirtumą tarp vienų ir kitų skolų, kurios gali būti laikomos beviltiškomis. Ši taisyklė yra taikoma neatsižvelgiant į tai, koks laiko tarpas skiria kiekvienų iš nurodytų skolų atsiradimą. Tokie skolos įskaitymai turi būti patvirtinti mokesčių mokėtojo ir skolininko surašytais dokumentais.
   Vienetas įtraukė skolų sumą į pajamas, tačiau skolų reikalavimo teisę atlygintinai arba neatlygintinai perleido kitam asmeniui, tai vienetas neturi teisės tokios skolų sumos įtraukti į leidžiamus atskaitymus. Jei vienetas pajamas pripažįsta pagal pinigų apskaitos principą, tai šiame punkte nurodytu atveju sąnaudos, kurios tenka tokioms skoloms, neįtraukiamos į leidžiamus atskaitymus.
2. Vienetas ir skolininkas yra susiję asmenys arba jais tapo mokestiniu laikotarpiu, einančiu po to mokestinio laikotarpio, kurį skola buvo pripažinta beviltiška ir įtraukta į leidžiamus atskaitymus PMĮ 25 str. nustatyta tvarka.
3. Dėl pasikeitusių aplinkybių vienetas netenka teisės iš skolininko (jo teisių perėmėjo arba įpėdinio) reikalauti skolų. Ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai tarp vieneto ir skolininko yra atnaujinamas procesas bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ir priimamas bei įsiteisėja sprendimas, pagal kurį sumažėja arba paneigiamos skolininko skolos.
4. Vienetas praleidžia sutarčių arba teisės aktų nustatytus terminus, terminai neatnaujinami ir tuo pagrindu vieneto reikalavimas atgauti skolas yra teismo (ar bylą nagrinėjusios institucijos) atmetamas arba nepripažįstamas.
5. Skolas vienetui grąžina ne skolininkas, bet kitas asmuo.
6. Skolininkas yra nenustatytas (fiktyvus).

Jeigu atimtas beviltiškas skolas skolininkas arba už jį kitas asmuo vėliau grąžina, visa grąžintų skolų suma priskiriama pajamoms.

27:35 – Kokios skolos yra laikomos beviltiškomis skolomis? Kada beviltiškos skolos gali būti nurašomos?

29:18 – Praktinis beviltiškos skolos pavyzdys.