Visi vadovai, kad galėtų tinkamai organizuoti savo įmonės veiklą ar darbuotojų darbo laiką turėtu žinoti keletą pagrindinių niuansų. Remiantias Darbo Kodekso 111 straipsniu, darbo laikas – tai bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį. Būtina paminėti, kad persirengimas darbui darbo vietoje, fiziologinės pertraukos, budėjimas, prastovos laikotarpis, privalomoji darbuotojų sveikatos patikra ir kiti darbo normų nustatyti laikotarpiai įeina į darbo laiko sąvoką.

Valstybinė darbo inspekcija numato, kad darbo laiko norma yra laiko trukmė, kurią darbuotojas vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį turi dirbti darbdaviui, kad atliktų pareigas pagal darbo sutartį (neskaitant papildomo darbo ir viršvalandžių). Darbuotojų darbo laiko norma per savaitę yra 40 valandų, nebent yra sutariama dėl nepilno darbo laiko arba darbuotojui pagal darbo teisės normas yra nustatomas ne pilnas darbo laikas. Sutrumpinta 36 valandų trukmės darbo savaitė yra numatoma mokytojams, auklėtojams, farmacijos specialistams ir t.t. Sutrumpinta 37 valandų trukmės darbo savaitė priklauso sveikatos priežiūros specialistams.

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

Remiantis 113 Darbo Kodekso straipsniu, darbo laiko rėžimas – tai darbo laiko normos paskirstymas per darbo dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių. Darbdavys privalo tenkinti prašymą dirbti atitinkamu darbo rėžimu, kai darbuotoja yra nėščia, kątik pagimdžiusi, maitinanti krūtimi; kai darbuotojas augina vaiką iki 8 metų ir kai darbuotojas vienas augina vaiką iki 14 metų; kai darbuotojas teikia pagrįsta gydytojo išvadą apie savo arba slaugomo šeimos nario sveikatą. Šios išimtys neturi sudaryti darbdaviui per didelių sąnaudų, dėl darbo ypatumo ar gamybinio darbo būtinumo.

Vidutinis darbo laikas įskaitant viršvalandžius, bet neįskaitant darbo pagal sutarimą, dėl papildomo darbo, negali būti ilgesnis nei 48 valandos per septynių dienų laikotarpį. Darbo laikas įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal sutarimą, dėl papildomo darbo negali būti ilgesnis nei 60 valandų per septynių dienų laikotarpį. Negali būti dirbama daugiau nei šešias dienas paeiliui per septynių darbo dienų laikotarpį.

Remiantis Valstybinės darbo inspekcijos informacija, Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) vienas iš įtvirtintų darbo laiko režimų yra suminė darbo laiko apskaita - tai toks režimas, kai viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių (DK 113 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). Suminė darbo laiko apskaita įvedama esant būtinumui, įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelgus į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę. Jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų.

Dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbuotojai dirba pagal pamainos grafike nurodytą darbo laiką. Darbuotojai su darbo grafiku turi būti supažindinami ne vėliau nei septynios dienos iki jo įsigaliojimo. Naktiniu darbu yra laikomas darbas, kai darbuotojai dirba nuo 22 val. Iki 6 val. ryto ir ne mažiau kaip ketvirtadalį savo darbo laiko dirba nakties metu.

Dažnai įmonėse tenka dirbti viršvalandžius arba darbuotojai išreiškia norą dirbti daugiau. Vertėtų žinoti, kad per septynias paeiliui einančias dienas, darbuotojas negali dirbti daugiau nei 8 valandas viršvalandžių. Nebent darbuotojas išreiškia raštišką norą dirbti daugiausiai 12 valandų daugiau.

Personalo darbo laikas turi būti tinkamai apmokamas. Nekvalifikuotas darbas, kuriam nereikaikalingi kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai turi būti apmokamas ne mažesniu, nei minimalus atlyginimas. Tuo tarpu kvalifikuotas darbas ar specialių gebėjimų reikalaujantis darbas privalo būti apmokamas didesniu nei minimalus darbo užmokestis atlyginimu. Darbo užmokestis turi būti mokamas, ne rečiau nei du kartus per mėnesį (darbuotojui pateikus prašymą, galima mokėti ne rečiau, kaip kartą per mėnesį).

Remiantis 144 Darbo Kodekso straipsniu už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis; už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis; už darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis; už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis; darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš šio straipsnio 1–4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko.