Autorius Prof. habil. dr. Jonas Mackevičius

Informacijos rinkimo ir jos kokybės įvertinimo etape turi būti surinkta kuo daugiau objektyvios informacijos iš įvairių šaltinių. Finansinės analizės šaltiniai dažniausiai skirstomi į 4 grupes:

1. atskaitomybė (finansinė, statistinė, mokestinė);
2. buhalterinė apskaita (finansinė ir valdymo);
3. planiniai normatyviniai šaltiniai;
4. neapskaitiniai šaltiniai.

Daugiausia informacijos finansinei analizei atlikti teikia finansinė atskaitomybė, t. y. šios finansinės ataskaitos: balansas, pelno (nuotolių) ataskaita, pinigų srautų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, aiškinamasis raštas, ir metinis pranešimas (apžvalga). Iš šių ataskaitų gaunama informacija apie visą įmonės turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną, apie visas per ataskaitinį laikotarpį įmonės uždirbtas pajamas, patirtas sąnaudas ir gautus veiklos rezultatus; apie įmonės ataskaitinio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukas ir išmokas bei kita. Svarbią reikšmę, atliekant finansinę analizę, turi statistinė atskaitomybė, kurios atitinkamose formose pateikiami duomenys apie įmonių darbuotojų skaičių, kapitalo paskirstymą pagal savininkus, trumpalaikio materialiojo turto pirkimą, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumas ir akcizus, atlyginimus ir socialinį draudimą, pelno paskirstymą ir kt. Šie duomenys gali būti panaudoti skaičiuojant įvairius santykinius finansinius rodiklius, darant analizės išvadas ir rekomendacijas. Analizuojant įmonės veiklą, tikslinga panagrinėti ir mokestinę atskaitomybę, kuri nuo finansinės atskaitomybės skiriasi tuo, kad joje parodomi ne tikrieji finansiniai rodikliai, bet apmokestinamieji. Analitikas daugiausia dėmesio turėtų skirti pelno mokesčio sąnaudoms, jų pokyčiams per tam tikrą laikotarpį.

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

Antras pagal svarbumą finansinės analizės šaltinis – buhalterinės apskaitos sistema, kurią sudaro finansinė ir valdymo apskaita. Jų teikiama informacija yra labai svarbi finansinei analizei atlikti tais atvejais, kai norima išaiškinti tam tikrų finansinių rodiklių kitimo priežastis. Finansinė apskaita teikia tikslią informaciją apie įmonės turtą, įsipareigojimus, nuosavą kapitalą, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus, vertinant įmonės veiklos pranašumus ir trūkumus, jos valdymo efektyvumą ir kt.

Valdymo apskaita taip pat yra labai svarbus finansinės analizės šaltinis. Ypač vertinga valdymo apskaitos informacija atliekant išlaidų – apimties ir pelno ryšio, analizę ir nustatant kritinio pelningumo tašką. Be valdymo apskaitos informacijos negalima atlikti produkcijos savikainos ir jos kitimą lemiančių veiksnių analizės. Valdymo apskaitos informacija būtina analitikui rengiant pasiūlymus įmonės vadovybei dėl gamybos apimties, produktų gamybos asortimento, produktų kainų ir kokybės, investicinių projektų ir kt.

Finansinė analizė neįmanoma nenaudojant planinių normatyvinių šaltinių. Šiems šaltiniams priskiriami verslo planai, biudžetai, sąmatos, projektai, programos, standartai ir kiti parametrai. Šių šaltinių rodikliai analizės metu lyginami su faktiniais veiklos rodikliais. Lyginimo metu nustatomas planinių normatyvinių užduočių įvykdymas, išaiškinamos nuokrypių priežastys, patikrinamas planų ir biudžetų realumas. Analizės metu taip pat turi būti panaudoti neapskaitiniai analizės šaltiniai, t. y. visi tie duomenys, kurių nėra nei planiniuose normatyviniuose, nei buhalterinės apskaitos, nei atskaitomybės šaltiniuose (statistiniai leidiniai, žinynai, sutartys, techniniai dokumentai, susirinkimų, konferencijų medžiaga ir kt.).

Finansinės analizės kokybė labai priklauso nuo informacijos šaltinių patikimumo. Todėl prieš analizuojant reikia patikrinti visus be išimties šaltinius. Tačiau daugiausia dėmesio reikia skirti finansinėms ataskaitoms, kuriose būna daugiausia apibendrintos ir susistemintos informacijos. Finansinę analizę galima pradėti tik tada, kai įsitikinama, kad visuose analizės šaltiniuose nėra klaidų ir netikslumų, kad visi duomenys yra teisingi ir patikimi. Priešingu atveju analizės rezultatai, išvados ir pasiūlymai bus neteisingi ir tokia analizė įmonei gali atnešti žalos.

Finansinės analizės kokybė taip pat priklauso nuo tyrimo būdų parinkimo. Finansinės analizės literatūroje pateikiamos trys tyrimo būdų grupės:

1. bendri ekonominiai,
2. matematiniai ir
3. euristiniai būdai.

Praktikoje dažniausiai taikomi bendri ekonominiai būdai: lyginimas, grupavimas, vidurkiniai dydžiai, eliminavimas, detalizavimas, apibendrinimas, indeksai ir balansinių ryšių būdas. Plačiausiai paplitęs yra lyginimas. Šiuo būdu lyginami faktiniai ir planiniai rodikliai, taip pat ataskaitinių laikotarpių rodikliai su praėjusių laikotarpių rodikliais, įmonės pasiekti finansiniai rezultatai lyginami su analogiškų pirmaujančių įmonių, su vidutiniais rodikliais. Tikslinga plačiau taikyti grupavimo būdą, kuris padeda atskirti svarbiausius dalykus nuo šalutinių. Grupuojant galima nustatyti tiriamų objektų ir rodiklių ryšį, konkrečių rodiklių įtaką galutiniams rezultatams. Kai kuriais atvejais, priklausomai nuo iškelto analizės tikslo, ypač naudinga naudoti eliminavimo (skirtumų, saldo, grandininių keitimų), detalizavimo ir apibendrinimo būdus.

Aukštos kvalifikacijos finansų analitikai vis dažniau naudoja matematinius tyrimo būdus, kurių yra daug: matematinio programavimo, modeliavimo, tinklinio planavimo, lošimų teorijos, masinio aptarnavimo teorijos, matricų, imitavimo, koreliacinės analizės, regresinės analizės ir daugelis kitų. Kiekvienas jų savitas pagal metodines ir analitines savybes. Naudojant matematinius tyrimo būdus, didėja įmonių finansinės analizės veiksmingumas, trumpėja analizės laikas, garantuojamas skaičiavimų tikslumas, sudėtingų analizės uždavinių sprendimas.

Atliekant įmonių finansinės būklės, veiklos rezultatų analizę, prognozuojant veiklos tęstinumo ir bankroto tikimybes, tikslinga panaudoti kai kuriuos euristinius tyrimo būdus, tokius kaip analogijos, asociacijos, sinektikos, smegenų šturmo, grupės diskusijos, ekspertinio vertinimo ir kitus. Euristinių būdų pagrindą sudaro euristika – mokslas apie kūrybinį mąstymą. Jie pagrįsti specialistų patyrimu ir nuojauta, kuri pasireiškia sprendžiant atitinkamus uždavinius. Nuojauta žadinama įvairiomis psichologinėmis priemonėmis. Todėl šie būdai kartais apibūdinami kaip psichologiniai finansinės analizės būdai. Taikant euristinius būdus, remiamasi individualia asmens nuomone apie analizuojamą reiškinį, paskui ji gali būti lyginama su kolektyviniu ekspertiniu įvertinimu. Euristinių būdų efektyvumas labiausiai priklauso nuo analitikų profesinės kompetencijos, patirties ir intuicijos.