Pastarieji pokalbiai sulaukė didelio susidomėjimo ir klausimų apie bankus, todėl šį kartą „Paysera" akcininkas Kostas Noreika ir B1.lt vadovas Filip Borcov atsako į dažniausiai užduodamus klausimus ir dalinasi patarimais, kaip pasirinkti tinkamą banką Jūsų verslui.

• Ar bankas turi taupyti vartotojų pinigus?

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

F. Borcov: „Aš atidariau banko sąskaitą gana inertiškai. Šiuo metu kiekvieną mėnesį mūsų įmonė sumoka apie 1.000 Eur banko administravimo mokesčių. Mes pradėjome nuo mažų sumų, po porą eurų, kurios atrodo, kad labai nerūpėjo“.

K. Noreika: „Banko pasirinkimas labai svarbus momentas verslo pradžioje. Kai pradedi verslą, dažniausiai išlaidų nebūna labai daug. Todėl, nesusimąstai. Atsidarai sąskaitą ten kur sąskaitas turi tavo draugai, kaimynai. Bet laiko perspektyvoje, atsiranda tai ko negalėjai numatyti. Tarkim, pažyma auditoriui apie banko sąskaitos likutį. Kiek ji kainuoja banke? Kelias dešimtis eurų. Vėliau atsiranda kitų paslaugų poreikis ir supranti, kad kaštai didėja“. 

• Įkainiai: grynųjų pinigų išėmimas

F. Borcov: „Man bankas atrodo kaip spąstai. Iš pradžių viskas gražu, bet vėliau susiduri su realybe. Tarkim, perki automobilį ir tau reikia 20.000 grynųjų. Supranti, kad už išsigryninimą sumoki apie 100 Eur“.

K. Noreika: „Klausimas, tada kodėl reikia grynųjų?“ F. Borcov: „Pardavėjas prašo“. K. Noreika: „Kada dažniausiai automobilį perki? Savaitgalį? Kada bankai nedaro pervedimų. Dėl to ir reikia grynųjų. Didelę pinigų sumą su savimi vežiotis nepatogu ir nesaugu. Todėl reikėtų daryti bankinį pervedimą. Tai būtų daug saugiau. Bet kortele, natūralu, turguje neatsiskaitysi, o bankinio pervedimo nedarai, nes, o jeigu pardavėjas kitame banke. Pas mus nėra vieno dominuojančio banko. Kažkada kai Lietuvoje ir visoje Europoje bus momentiniai mokėjimai ši problema išsispręs. Dvi sekundės į bet kurį banką. Šiuo metu pastaruosius kelis metus „Paysera“ teikia skubius pervedimus, tai nėra momentinis pervedimas, bet per 15 min. galima pervesti pinigus į bet kurį banką. Ir gavėjas jau pinigus pamatys“.

F. Borcov: „Ar tikrai pervedimas turi eiti 4 val.? Problema ta, kad aš ne visada žinau kada yra savaitgalis ar nedarbo diena. Tarkim, kovo 8 d. Lietuvoje yra šventė ar ne. Padarau pavedimą šventė, dar sutapo, kad šeštadienis, sekmadienis ir pavedimas eina tris dienas žmogui, kuriam nusiunčiau“.

K. Noreika: „Problema išsispręstų jeigu visi naudotųsi vieno banko paslaugomis. Bet taip, deja, nėra. Kodėl pervedimai taip vyksta? Tai nuo 1990 m. kai buvo sukurta bankinė sistema, technologijos buvo mažiau pažengusios ir bankai mėgdavo kaupti pinigus, kad juos patikrinti pinigų plovimo prevencijos prasme. Ir tvarka yra, kad peržiūrėjus tam tikrą pervedimų sąrašą jie yra siunčiami į centrinę sistemą. Taip viskas ir liko. Nuo to laiko viskas taip ir vyksta. Ir buvo iš jaunų kelių bankų noras tas sistemas pagreitinti, kad įskaitymu būtų nustatyta, kad mokėjimai vyktų kas kelias valandas, tačiau didieji bankai turi sistemas, kurios jau seniai veikia. Jiems nesigauna padaryti tai greičiau. Šiuo metu yra kuriama nauja sistema, kurios tikslas, pinigus pervesti kitokia sistema ir užtikrinti, kad pervedimai įvyktų momentaliai“.

• Klientų identifikavimas — fiziniai ir elektroniniai būdai

K. Noreika: „Galime parodyti, kaip klientų identifikavimas vyksta nuotoliniu būdu. Anksčiau įstatymas tokios galimybės nenumatė, neįskaitant el. parašų. Šiuo metu įstatymas leidžia klientus identifikuoti vaizdo skambučiu. Kai mes tai pradėjome daryti, susilaukėme griežtos kritikos, kad neatitikome įstatymo. Vėliau įstatymas buvo pakeistas, kad jis būtų tinkamas, nes tokia galimybė kitose Europos šalyse jau egzistavo daugelį metų. Nes taip yra saugu. Mes niekada neturėjome jokių problemų, nes tikslas yra identifikuoti klientą, o ne pagal tai kaip buvo surašyta įstatyme, kuris yra labai senas. Šiuo metu tai daro ir kiti bankai. Iš tikrųjų priemonių identifikuoti klientą yra daug daugiau nei fiziškai pamatyti kaip jis atrodo. Ar paliesti jo dokumentą. Tai yra visuma informacijos, kurią tu gali gauti ir surinkti, kad patvirtinti ar klientas yra tas kuo sakosi esąs“.

F. Borcov: „Paypal anksčiau visi naudojo, o dabar buvo sugriežtintos kliento identifikacijos taisyklės, todėl sumažėjo jo patrauklumas. Tarkim, reikalavimas ID dokumento“.

K. Noreika: „ID dokumento dažnai reikalauja Jungtinėje karalystėje, tačiau tokį dokumentą bet kas gali pdf formatu padaryti ir atsispausdinti. Ir tai nėra joks įrodymas. Tačiau tai apsunkina identifikaciją. Mums taip pat kartais reikia įrodinėti, kad adresas egzistuoja ir pan., bet taip jie prisiriša. Nežinau ar tai yra vietinis jų įstatymas. Gerai, kad Lietuvoje to nereikalauja“.

• Fiziniai bankų filialai — privalumas ar trūkumas?

F. Borcov: „Ar banko fizinio filialo egzistavimas yra privalumas, ar trūkumas?“

K. Noreika: „Iš vienos pusės privalumas. Kai esi banko klientas tau suteikia saugumo žinojimas, kad tu turi kur ateiti. Jeigu jis yra fiziškai, tai yra kur ateiti ir apšaukti. O jeigu fiziškai nėra, tai nelabai gaunasi. Iš kitos pusės, bankai steigiasi labai prestižinėse vietose, kur vieta yra patogi, bet ir brangiai kainuoja. Vadinasi banko kaštai didesni, negali būti pigios ir paslaugos. Kaip matėme statistiką, kurią teikia Lietuvos bankas, bankų skyrių Lietuvoje mažėja. Tai susiję su tuo, kad iš dalies mažėja gyventojų Lietuvoje, iš kitos pusės, tai susiję su vis aktyvesniu elektroninės bankininkystės naudojimu. Nauda yra didesnė, nes mažėja kaštai“. 

• Kliento pažinimo anketos — popierinės ar elektroninės?

F. Borcov: „Didžiausia baimė, buhalterio ar fizinio asmens, yra išgirsti, kad dėl šito Jums reikės ateiti į banką“.

K. Noreika: „Ne veltui ta baimė atsirado, kai banke Lietuvos didžiuosiuose miestuose, reikia pralaukti valandą ir pusantros. Kodėl tos eilės atsiranda? Tai man buvo nuostaba, kad klientui, kuris seniai buvo banke, duoda užpildyti kliento pažinimo anketą. Ir tu popierinę versiją užpildai, o tada lauki prie kompiuterio kol tavo popierinę versiją suves į kompiuterį ir duos pasirašyti, arba ne. Pusė duomenų, nėra apibūdinantys tave kaip klientą. Tarkim, tavo vardas ir pavardė, kuriuos bankas jau turi, adresas, telefonas. Jie yra žinomi ir nepasikeitę. Kodėl juos reikia dar kartą vesti. Gal mano veikla pakito? Gal apyvarta pasikeitė? Viskas suprantama, bankas turi pažinti savo klientą, tačiau kam klausti jau žinomų dalykų ir iš naujo pildyti, net jeigu sakau, kad duomenys nepasikeitė. Mes turime elektroninę anketą“.

• Kada bankas gali sustabdyti pinigų pervedimą?

F. Borcov: „Kada bankas gali sustabdyti pinigų pervedimą? Man labai aktualu. Aš kelis kartus turėjau eiti į banką, dėl limitų didinimo teko tris kartus skambinti ir įkalbinėti, paaiškinti. Kodėl aš turiu aiškintis?“

K. Noreika: „Įstatymo yra numatyta, kad bankas turi sustabdyti pavedimą, kai jis kelia įtarimą. Įtarimą gali kelti neįprasta klientui operacija, t.y. arba gavėjai neįprasti, arba paskirtyje kažkas neįprasto parašyta, ar suma. Įvairių požymių gali būti. O galbūt prisijungei prie banko iš nežinomos ar tau nebūdingos šalies. Ir darai vieno euro pervedimą. Bankas turi apsaugoti ir nuo nesaugios perlaidos, ir įtartinos veiklos, pinigų plovimo prevencijos tikslais“.

F. Borcov: „Kaip bankai kontroliuoja: rankiniu būdu, ar robotai kontroliuoja?“

K. Noreika: „Bankai dėl to ir nedaro momentinių pervedimų. Nes daug kas dar atliekama rankiniu būdu. Kartais atidžiau pasižiūrėjus, matoma, kad viskas yra gerai, nors iš pirmo žvilgsnio pervedimas ir atitiko nesaugaus pervedimo požymius. Tarkim, klientas užsiima automobilių prekyba ir perveda didelę pinigų sumą aukciono kompanijai. Iš pirmo žvilgsnio klientui nebūdingas nei sumos dydis, nei gavėjas, bet atidžiau pažiūrėjus, tampa akivaizdu, kad aukciono kompanija didelė ir gerai žinoma, o mokama ne už kokius meno kūrinius, o aukciono metu įsigytą automobilį“.

F. Borcov: „Tai tarp bankų einantys pavedimai peržiūrimi rankiniu būdu“.

K. Noreika: „Ne, ne būtinai visi. Bet kaip jau ir minėjau, kartai sutampa trys skirtingi požymiai. Visi požymiai aprašyti įstatyme, bet bankai nėra apriboti dėl požymių gausos. Bet kuriuo atveju, bankas turi atlikti pervedimą per trumpą laiką, t.y. iki kitos dienos 12 val. Yra toks reikalavimas, kad mes arba turime padaryti, arba pranešti, kad sustabdyta ir nebus vykdoma. Nevykdoma operacija tik tokiu atveju, kai kelia įtarimą. Jeigu teisėsaugos institucija pasako, kad šio pervedimo vykdyti negalima, tai mes net ne visada galime pasakyti klientui kodėl ji sustabdyta. Galime pasakyti, kad turime tokią teisę ir sustabdome. Klientas sužino, kad įtarimo požymis“.

• Kaip neprarasti pinigų keičiant valiutą?

F. Borcov: „Koks turėtų būti sąžiningas valiutų kursas. Mes pajamas gauname 27 valiutomis. Ir keičiant valiutą, tikrai aš asmeniškai turėjau daug nepatogumų, skambinant į banką ir derinant kursą. Ir tarkim, jau sutari kursą, o tada žiūri 13.000, o turėjo būti 13.500. Man patiko pas jus, nes galima iškart matyti, kad keičiant 10.000 kursas bus toks, o 20.000 jau toks. Gali iškart įvertinti“.

K. Noreika: „Mes nusprendėme, kad mums reikia mažinti rankinio darbo. Automatizavome Lietuvos banko ir ne tik Lietuvos banko valiutų skaičiuokles. Mes realiuoju laiku automatiškai surenkame informaciją apie visuose bankuose esančius valiutų kursus, tuomet savo klientams siūlome tuo metu pelningiausią pasiūlymą. Ir savo klientams siūlome didesnę sumą nuo kurios galima konvertuoti ir mes automatiškai pasiūlome nuolaidą. Ir kuo didesnė suma, tuo didesnė nuolaida. Todėl mums nereikia rankiniu būdu keisti konkrečiam klientui konkrečios valiutos keitimo operacijos pasiūlymo“.

F. Borcov: „Šiaip tas kurso keitimas yra labai paprastas dalykas. Iš esmės pasirenki banką, realiai prarasi kelis eurus. Bet išvykus į užsienį situacija pasikeičia. Tikras pavyzdys, ateina užsienyje vienas išsigrynina ir šalia kitas išsigrynina tą pačią sumą, vėliau sulygini duomenis, skirtumas siekia 5%. Atrodo, kad sąlygos daugiau mažios vienodos, tačiau kai išvažiuoji, pamatai, kad skirtumai yra labai dideli“.

K. Noreika: „Kaip žmonės užsisakinėja korteles? Arba jiems duoda nemokamai. Kas yra dažna praktika. Ir studentai gauna korteles nemokamai ir taip juos prisiriša. Kitas momentas, jeigu renkiesi kiek kainuoja per mėnesį, kiek kainuoja jos išdavimas. Nes sunku suplanuoti kiek važiuosiu, kiek būsiu užsienyje. Žmonės per metus, du kartus atostogauja užsienyje. Norint užsienyje paimti iš bankomato pinigus, operacijos savikaina yra kiek mažiau nei 1 Eur. Bankai ima 3 Eur. Bet yra kita valiuta, tuomet dar už kurso keitimą paima procentą. Kolega buvo Rusijoje pirko tris daiktus iš tos pačios vietos, identiškus, mokėjo skirtingomis trimis kortelėmis. Tai skirtumas 20 Eur ekvivalento pirkinio kaina svyravo nuo 0,2 Eur. iki 0,57 Eur. Taigi, jeigu perki už 200 Eur, tai jau 5 Eur. skirtumas. Plius pervedimo mokestis. Kartais kai kurie bankai ar bendrovės duoda nemokamai išsigryninti pinigų, tačiau tai trumpalaikės akcijos. Supraskime, kad bankomatui ir elektros, ir aptarnavimo reikia. Tie, kas duoda kortelę ir sako visur galite išsiimti. Tai supraskite, kad jie vienaip ar kitaip pasiims iš jūsų mokestį per kitur“. 

• Sąskaitos atidarymas užsieniečiams

F. Borcov: „Ar turi būti vienodos sąlygos atidaryti sąskaitą užsieniečiui ir piliečiui?“ K. Noreika: „Mes Vilniuje turime vieną skyrių, į kurį atvažiuoja didžioji dalis ne lietuvių, kuriems reikia Lietuvoje sąskaitos. Nes jie čia atvažiavo dirbti ir jiems darbdavys nori normaliai pervedinėti darbo užmokestį. Tai būna, kad atvažiuoja lietuvis su 10 ukrainiečių. Visi atsisėda vienu metu ir skyriuje atsidaro sąskaitas. Sąskaitą atidaryti užtrunka kokias 5 minutes. Pabandytų jie tai padaryti banke, tai apart to, kad kiekvienam užsieniečiui, reiktų laukti sąskaitos atidarymo dvi savaites, kainuoti gali nuo 100 iki 200 Eur. Ir tik dėl to, kad jis nėra lietuvis, ir, neva, yra brangiau patikrinti jo tapatybę“.

• Ar verta turėti kelis bankus?

F. Borcov: „Ar verta turėti sąskaitas keliuose bankuose?“

K. Noreika: „Verta, kad visą laiką galima būtų realiuoju laiku pasirinkti kurio banko paslaugomis labiau verta naudotis, pasiderėti su banku, kad ir dėl valiutos kurso keitimo. Būna momentų, kada bankas neveikia. Kad ir kartą per metus. Bet taip nutinka. Ir jeigu pakliūsi tuo momentu ir būtinai reikės padaryti pervedimą, tu negalėsi. Gali užsiblokuoti tavo prisijungimas prie banko. Tai vėlgi būtum kažkuriam laikui paralyžuotas. Tų situacijų gali būti įvairiausių. Gal tu limitą pasiekei banke. Reikia turėti bent kitą. Nes bankų politikos apie limitus yra labai įdomios. Viename iš didžiųjų bankų, politika yra tokia – tu gali pasididinti limitą dvigubai tiek, kiek praeitą mėnesį turėjai apyvartos. Ir tu gali ką nori daryti. Man teko į vieną banką per metus tris kartus važiuoti. Aš suprantu, kam reikalingi limitai, kad apsaugotų, jog nedingtų pinigai ar pan. Dėl saugumo. Bet iš principo visi pinigai priklauso sąskaitos savininkui ir limitų pagalba riboti jo išreikštą valią, mano supratimu, yra neteisėta. Tai jo pinigai, ir tu esi paslaugų teikėjas, kad apskaityti tuos pinigus“. 

• Banko keitimas

F. Borcov: „Aš esu pabandęs pakeisti banką. Jeigu yra keli bankai, kuris yra pagrindinis bankas?“

K. Noreika: „Pagrindinis bankas yra tas, į kurį jie gauna įplaukas iš klientų. Turėti kitą sąskaitą, aš rekomenduoju. Iš kurios galima būtų daryti pavedimus atsargai. Galima į vieną gauti, iš kitos daryti. Tai gali būti bankas ir elektroninių mokėjimo paslaugų įstaiga, kur taip pat turi savo privalumų. Tarkim, greiti ir pigūs pervedimai, palankūs kursai. Juolab greitai galima atidaryti sąskaitą. Yra penkios Europos šalys, kuriose esame automatizavę sąskaitų atidarymą, nes turime prieigą prie Registrų centrų“.

• Koks bankas yra patogus buhalteriui/buhalterei?

F. Borcov: „Ar bankas turi būti patogūs buhalteriui? Ar Jūsų klientas yra vadovas, ar buhalteris?“

K. Noreika: „Turbūt abu. Abu nusprendžia. Jeigu įtikini vadovą, tai nereiškia, kad buhalteris neatkalbės. Man dažniausiai pakliūdavo tokie atkalbėjimo motyvai, kaip „mes daug metų dirbome su banku, ten daug šablonų pervedimų, juos visus perkelti pas jus, užims daug laiko“. Tam tikslui mes padarėme tokius paruoštukus, kuriais per dvi minutes visus šablonus galima perkelti iš lietuviško banko į „Payserą“. Su tuo pačiu pavadinimu, tomis pačiomis gavėjo sąskaitomis. Nesakau, kad pas mus viskas yra idealiau ir geriau. Yra dalykų, kurie vis dar patogesni banke. Tarkim, gauti mokėjimus kitomis valiutomis ne taip patogu. Jeigu nori gauti doleriais pervesti tiekėjui, reikia vadovautis nestandartine instrukcija. Reikia vesti į vieną iš mūsų banko sąskaitų. Tuo tikslu norime įsteigti atskirą banką, kuris galėtų prisijungti prie tų sistemų, nes ne bankams yra apribojimai. Technologiniai apribojimai. Tai kažkada išspręsime. Ne viskas iš karto. Dalis klientų, kurie nusprendžia turėti du bankus. Jie bankus pasilieka, nes jie turi terminalus, o „Payseros“ reikia dėl greitesnių pervedimų į, kaip pavyzdžiui, Lenkiją, jeigu verslas turi partnerius Lenkijoje, išvengiama kurso svyravimų rizikos“.

Ačiū Jums už pokalbį!