Esant vis aktyvesniam darbuotojų darbui tarp skirtingų valstybių, panagrinėkime aktualiausius praktinius pavyzdžius Lietuvoje, kada darbuotojas siunčiamas dirbti į kitą valstybę.

Pirmiausia reikia atskirti, ar iš Lietuvos siunčiamas gyventojas yra nuolatinis ar ne. Jeigu darbuotojas yra nenuolatinis Lietuvos gyventojas, tokiu atveju, kai užsienio valstybės pilietis pagal GPM įstatymo nuostatas laikomas nenuolatiniu Lietuvos gyventoju (asmens turima pilietybė nedaro įtakos rezidavimo statuso mokesčių tikslais), tokio gyventojo už darbą užsienio valstybėje iš Lietuvos įmonės gaunamas darbo užmokestis nėra pajamų mokesčio objektas Lietuvoje (t. y. nenuolatinio Lietuvos gyventojo užsienyje uždirbtos pajamos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu Lietuvoje).

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

Vis tik Lietuvos įmonių praktikoje dažniausiai būna situacijos, kai darbuotojas yra nuolatinis Lietuvos gyventojas. Tuomet nuolatinių Lietuvos gyventojų už darbą užsienio valstybėje, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko DAIS, iš Lietuvos įmonės gautų su darbo santykiais susijusių pajamų apmokestinimą reglamentuoja Lietuvos ir atitinkamos užsienio valstybės DAIS 15 straipsnio (Samdomas darbas) nuostatos. Nuolatiniu Lietuvos gyventoju (neatsižvelgiant į turimą pilietybę) laikomas asmuo, kuris tenkina bent vieną iš Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ 4 str. 1 dalyje) pateiktų kriterijų: kalendoriniais metais turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų kalendoriniais metais turi daugiau Lietuvoje, negu užsienio valstybėje, arba Lietuvoje kalendoriniais metais ištisai ar su pertraukomis išbūna ilgiau kaip 183 dienas ir t. t.

Pavyzdžiui, gyventojas - Lietuvos rezidentas, sudaręs darbo sutartį su Lenkijos įmone, penkis mėnesius dirba Estijoje. Už tai atlyginimą jam moka Lenkijos įmonė, kuri Estijoje neturi nuolatinės buveinės. Verslo atstovų keliamas klausimas, kaip apmokestinamas toks atlyginimas? Taigi esmė yra ta, jog vertiname taisyklę: jeigu gyventojas, būdamas vienos valstybės rezidentu, atlieka samdomąjį darbą kitoje valstybėje, tai už šį darbą gaunamos pajamos toje kitoje valstybėje neapmokestinamos (t. y. valstybei, kurioje atliekamas samdomasis darbas, nesuteikiama teisė apmokestinti už samdomąjį darbą gautų pajamų), jeigu išpildytos tokios trys sąlygos (apmokestina tik gyventojo rezidavimo valstybė): šis gyventojas toje kitoje valstybėje dvylikos mėnesių laikotarpiu ištisai ar su pertraukomis išbuvo mažiau negu 183 dienas ir kai jo darbdavys nėra tos kitos valstybės rezidentas ir kai tokios jam išmokėtos sumos nėra priskiriamos nuolatinei buveinei, kurią jo darbdavys turi toje kitoje valstybėje. Todėl iš aprašytos situacijos aplinkybių darytina išvada, kad toks atlyginimas apmokestinamas tik Lietuvoje remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis.

Arba, pavyzdžiui, gyventojas - Lietuvos rezidentas dirba Lietuvoje. Atlyginimą už šį darbą jam moka Lietuvoje esantis Vokietijos įmonės filialas. Teisė apmokestinti tokias pajamas tenka tik Lietuvai. Vokietijos įmonės filialas, išmokėdamas tokiam gyventojui atlyginimą, nuo jo pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą privalo išskaičiuoti pajamų mokestį ir pervesti į Lietuvos Respublikos biudžetą. Taip yra, nes pagal DAIS, jeigu gyventojas - Lietuvos rezidentas už Lietuvoje atliekamą samdomąjį darbą gauna pajamų iš užsienio valstybės ūkio subjekto arba iš Lietuvoje esančios užsienio valstybės ūkio subjekto nuolatinės buveinės, tai tokios jo pajamos apmokestinamos tik Lietuvoje remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatymo nuostatomis. Užsienio valstybės ūkio subjektais laikomi užsienio valstybės juridiniai asmenys ir kiti vienetai, įsteigti ar kitaip organizuoti pagal tos užsienio valstybės vidaus įstatymus, užsienio valstybės nuolatiniai gyventojai, taip pat toje užsienio valstybėje esančios Lietuvos ir trečiųjų valstybių įmonių  nuolatinės buveinės.