Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą.

Užimtumas – atlygintina arba neatlyginta teisėta fizinio asmens savarankiška, iš dalies savarankiška arba priklausoma veikla, kuria asmuo užsidirba pragyvenimo lėšų, taip pat veikla, kuria asmuo užsiima siekdamas įgyti darbinių ar profesinių įgūdžių, arba kita tęstinė veikla, kurią asmuo vykdo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, kuriomis siekiama padėti darbo ieškantiems asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir derinti darbo pasiūlą ir paklausą, yra šios:

• parama mokymuisi;
• parama judumui;
• remiamasis įdarbinimas;
• parama darbo vietoms steigti.

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės taikomos kompleksiškai, derinant skirtingas priemones, tačiau jų finansavimo suma negali viršyti 31 Lietuvos  minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos. Kompleksinis aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymas tam pačiam asmeniui pakartotinai gali būti organizuojamas ne anksčiau kaip praėjus 3 metams nuo paskutinio kompleksinio šių priemonių taikymo.

1. Paramos mokymuisi tikslas – padėti bedarbiams ir užimtiems asmenims įgyti kvalifikaciją, tobulinti turimą kvalifikaciją, įgyti kompetencijų pagal formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo programas, įtrauktas į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, ar pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas ar jas tobulinti arba (ir) įgyti kitų darbo gebėjimų ar pripažinti neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytas kompetencijas, jeigu to reikia norint įsidarbinti laisvose darbo vietose ar pradėti dirbti savarankiškai. Paramos mokymuisi priemonės yra profesinis mokymas. Bedarbių ir užimtų asmenų profesinis mokymas pagal Užimtumo įstatymą pakartotinai gali būti organizuojamas pagal kitą mokymo programą ir ne anksčiau kaip po 3 metų baigus profesinio mokymo programą ir įgijus kvalifikaciją, ne anksčiau kaip po vienų metų įgijus kompetenciją, išskyrus atvejus, kai: dėl sveikatos būklės asmuo negali dirbti pagal įgytą kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją;  asmuo neturi teisės dirbti pagal įgytą kompetenciją neturėdamas teisės aktuose nurodyto kvalifikacijos pažymėjimo; neturi teisės mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programos modulį, prieš tai neįgijęs kompetencijos pagal kitą formaliojo profesinio mokymo programos modulį.
2. Parama asmeniui: bedarbiui gali būti kompensuojamos profesinio mokymo paslaugų, mokymo stipendijos, kelionės į profesinio mokymo vietą ir atgal, apgyvendinimo, privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų išlaidos. Užimtam asmeniui kompensuojamos profesinio mokymo paslaugų išlaidos. Užimtam asmeniui, kuris profesinio mokymo metu buvo atleistas iš darbo, mokymosi laikotarpiu papildomai finansuojama mokymo stipendijos, kelionės į profesinio mokymo vietą ir atgal, apgyvendinimo išlaidos.
3. Įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį  – organizuojamas asmenims, kurie taikant pameistrystės formą dalyvauja profesiniame mokyme. Parama asmeniui: kompensuojamos išlaidos kaip profesiniame mokyme. Mokymo stipendija mokama tik teorijos mokymo metu. Mokymo stipendija nemokama, kai asmeniui, atsižvelgiant į jo dirbtas valandas, mokamas darbo užmokestis pagal pameistrystės darbo sutartį. Parama darbdaviui: darbdavių rašytiniu prašymu gali būti kompensuojama darbo užmokesčio, nurodyto įdarbinto pagal pameistrystės darbo sutartį asmens darbo sutartyje, dalis ir paskirto profesijos meistro (meistrų), pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimo ir koordinavimo išlaidos.
4. Stažuotė – neatlygintinas darbo praktikos laikotarpis pas darbdavį, kurios metu galima pakelti, atkurti ar patobulinti darbo įgūdžius ar profesinę kvalifikaciją. Stažuotė gali būti organizuojama bedarbiams asmenims, kurie turi atitinkamą profesinę kvalifikaciją arba neformaliojo suaugusiųjų švietimo būdu įgytą kompetenciją, tačiau ne mažiau kaip 6 mėnesius iš eilės pagal ją nedirbo. Sudaroma trišalė sutartis. Stažuotės laikotarpiu į stažuotę pasiųstam asmeniui turi būti užtikrintas stažavimasis ne mažiau kaip 20 valandų, bet ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę. Stažuotę organizuojanti įmonė privalo Užimtumo tarnybai išduoti pažymą apie stažuotės trukmę ir stažuotės rezultatų įvertinimą. Tokią pačią pažymą stažuotę baigusiam asmeniui stažuotę organizuojanti įmonė privalo išduoti tik pagal rašytinį šio asmens prašymą.
5. Parama asmeniui: bedarbiams gali būti apmokama stipendija, kuri skiriama per visą stažuotės laikotarpį ir kai dėl LRV paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino sustabdoma profesinio mokymo teikėjo veikla, ir kelionės išlaidos (per paramos judumui priemonę).
6. Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas – skirtas bedarbių ir užimtų asmenų turimoms žinioms, įgūdžiams ir gebėjimams patikrinti, siekiant gauti atitinkamos profesinės kvalifikacijos diplomą arba kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą. Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimą vykdo kompetencijų pripažinimą organizuojanti įmonė, kurią pasirenka pats bedarbis ar užimtas asmuo. Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas pagal šio straipsnio nuostatas gali būti organizuojamas ne daugiau kaip 3 kartus per vienus metus. Parama asmeniui: Bedarbiui ir užimtam asmeniui skiriama lėšų suma neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytoms kompetencijoms pripažinti. Bedarbiui gali būti kompensuojamos kelionės, apgyvendinimo, privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų išlaidos, patirtos dėl neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo organizavimo. 
7. Neformalusis suaugusiųjų švietimas – organizuojama bedarbiams ir užimtiems asmenims, siekiant kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti, mokytis valstybinės kalbos. Bedarbių ar užimtų asmenų neformalųjį suaugusiųjų švietimą vykdo švietimo teikėjas, kurį pasirenka pats bedarbis ar užimtas asmuo, o jeigu sudaryta trišalė sutartis – suderinęs su darbdaviu. Bedarbių ar užimtų asmenų neformalusis suaugusiųjų švietimas pakartotinai gali būti organizuojamas pagal kitą neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą ir ne anksčiau kaip po vienų metų, baigus neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą, išskyrus atvejus, kai dėl sveikatos būklės asmuo negali dirbti pagal įgytą kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją. Parama asmeniui: bedarbiui gali būti kompensuojamos mokymo paslaugų, mokymo stipendijos, kelionės, apgyvendinimo, privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų išlaidos. Užimtam asmeniui kompensuojamos mokymo paslaugų išlaidos.
8. Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas – organizuojamas bedarbiams ir užimtiems asmenims, kurie numato mokytis ir įgyti kvalifikaciją ir (ar) kompetencijas, įtrauktas į Užimtumo tarnybos direktoriaus tvirtinamą Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą, trišalėje arba dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis. Trišalė sutartis sudaroma tarp Užimtumo tarnybos, darbdavio, kuris įdarbins bedarbį ar užimtą asmenį arba pas kurį dirba užimtas asmuo, ir bedarbio, kuris įsidarbins laisvoje darbo vietoje, ar užimto asmens, kuris įsidarbins laisvoje darbo vietoje ar pasiliks dirbti pas tą patį darbdavį. Dvišalė sutartis sudaroma tarp Užimtumo tarnybos ir bedarbio ar užimto asmens. Bedarbiai ir užimti asmenys, siekiantys įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas, profesiniame mokyme dalyvauja Užimtumo įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka ir neformaliajame suaugusiųjų švietime.
9. Bedarbių ar užimtų asmenų aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas pakartotinai gali būti organizuojamas pagal kitą profesinio mokymo ar neformaliojo švietimo programą ir ne anksčiau kaip po 3 metų, baigus profesinį mokymą ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą, išskyrus atvejus, kai dėl sveikatos būklės asmuo negali dirbti pagal įgytą kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją.
10. Paramos judumui tikslas – kompensuoti kelionės išlaidas į darbo, stažuotės atlikimo vietą ar į Užimtumo tarnybos organizuojamus konsultavimo grupėms užsiėmimus ir atgal. Ji suteikiama bedarbiui įsidarbinus pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu; bedarbiui dalyvaujant remiamojo įdarbinimo priemonėse arba stažuotėje; bedarbiui dalyvaujant konsultaciniuose užsiėmimuose;  bedarbiui pagal Užimtumo tarnybos pateiktą tinkamo darbo pasiūlymą vykstant į darbo pokalbį su darbdaviu; darbdaviui, įdarbinusiam Užimtumo tarnybos siunčiamą bedarbį, patiriant bedarbio vežimo į darbo vietą ir atgal, esant jo sutikimui, išlaidų. 

Parama darbdaviui:

1. Kelionių išlaidos darbdaviui kompensuojamos, jeigu jis dėl paramos judumui į Užimtumo tarnybą kreipiasi per vieną mėnesį nuo bedarbio įdarbinimo dienos ir jeigu nustatoma, kad įdarbinto bedarbio gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, kurioje yra darbo vieta. Remiamojo įdarbinimo priemonės, tokios kaip įdarbinimas subsidijuojant, kurio tikslas – įdarbinti Užimtumo tarnybos siųstą asmenį arba išlaikyti darbingo amžiaus neįgaliųjų, kuriems nustatytas iki 55 % darbingumo lygis arba sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis ir subsidija darbo asistento išlaidoms skiriama jeigu negalią turinčiam darbuotojui darbo funkcijoms atlikti buvo nustatytas darbo asistento pagalbos poreikis. Darbo asistento pagalbos poreikį ir jo terminą nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, ji informaciją apie priimtą sprendimą pateikia Užimtumo tarnybai. Parama darbdaviui: Mokama subsidija darbo asistento išlaidoms.
2. Parama darbo vietoms steigti. Darbo vietoms steigti teikiama ši parama: darbo vietų pritaikymo subsidijavimas, kuris organizuojamas: darbingo amžiaus neįgaliųjų, kuriems nustatytas iki 25 % darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis ir bedarbių, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 % darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis arba kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 % darbingumo lygis (nuo 2024-01-01 dalyvumo lygis) arba lengvas neįgalumo lygis neterminuotam įdarbinimui remti; darbingo amžiaus užimtų asmenų, kuriems nustatytas iki 25 % darbingumo lygis ar sunkus neįgalumo lygis arba 30–40 % darbingumo lygis (nuo 2024-01-01 dalyvumo lygis) ar vidutinis neįgalumo lygis, išlikimui darbo rinkoje remti.
3. Mokama subsidija techninės pagalbos priemonėms, reikalingoms darbo vietai pritaikyti neįgaliesiems, ar darbo procese naudojamiems specialiems įrenginiams (mašinoms, aparatams, prietaisams, įrankiams, įtaisams) ar kitiems specialiems reikmenims, kurių reikia neįgaliam darbuotojui darbo funkcijoms atlikti, projektuoti, gaminti, pirkti ir montuoti (įrengti). 
4. Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas. Naujų darbo vietų steigimo bedarbiams įdarbinti projektų, padedančių sutelkti vietos bendruomenės ir socialinių partnerių pastangas didinti atskirų gyvenamųjų vietovių gyventojų užimtumą, įgyvendinimas organizuojamas steigiant naujas darbo pagal neterminuotas darbo sutartis vietas bedarbiams.
5. Parama verslui kurti. Parama verslui kurti teikiama, siekiant paremti darbo vietų steigimą sau arba sau ir Užimtumo tarnybos siųstam bedarbiui (siųstiems bedarbiams), jeigu asmenys darbo vietas sau arba sau ir Užimtumo tarnybos siųstam bedarbiui steigia labai mažose įmonėse, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.