Teorija

Svarbiausios paskaitos sąvokos

Individuali įmonė (IĮ) — neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Steigiantis individualią įmonę fizinis asmuo negali būti jokios kitos IĮ savininku. Visas fizinio asmens turimas asmeninis turtas yra laikomas ir individualios įmonės turtu. Įmonės apskaita yra supaprastinta pagal 38 VAS straipsnį, todėl apskaita gali būti tvarkoma paties įmonės savininko, kaupimo principu arba pinigų principu. Tokia įmonė gali būti pertvarkoma į MB, UAB, AB ar VŠĮ. Pertvarkymo iš IĮ į UAB metu mokestinių prievolių įmonės ir jos savininko atžvilgiu neatsiranda, jei bendrovės akcinis kapitalas formuojamas įmonės turtu, kurio vertė pertvarkymo metu nepakinta. Tačiau, jei bendrovės įstatinis kapitalas formuojamas įmonės savininko turtiniu įnašu, gali atsirasti papildomos mokestinės prievolės pertvarkymo momentu arba susidaro prielaidos tokioms prievolėms atsirasti ateityje.

Individualios įmonės savininko pajamos — įmonės lėšų paimta dalis ar turtas asmeninei paskirčiai, taip pat gautos pajamos. Šios pajamos gali būti priskirtos:

Individualios veiklos įnašai — piniginių lėšų ir ilgalaikio materialiojo turto perdavimas IĮ nuosavybėn. Perdavimo metu savininkas atlygio negauna, todėl mokestinių prievolių pagal GPMĮ neatsiranda. Ilgalaikio turto vertė lygi to turto įsigijimo kainai. Taip pat įnašo susigrąžinimas nėra laikomas savininko pajamomis, nes lėšų pasiimama tiek, kiek buvo įnešta.

Asmeninio turto apskaita — iš įmonės pajamų atskaitomos per mokestinį laikotarpį patirtos turto, nuosavybės teise priklausančio IĮ savininkui ir jo šeimos nariams, remonto sąnaudos, kurios nustatomos tokiais būdais:

Kito turto apskaita — kito turto, nuosavybės teise priklausančio IĮ savininkui ir jo šeimos nariams, eksploatavimo sąnaudoms, atskaitomoms iš įmonės pajamų, yra priskiriamos su šio turto naudojimu susijusios šildymo, apšvietimo, vandens, kitų medžiagų suvartojimo, abonentinio mokesčio bei kitokių per mokestinį laikotarpį patirtų sąnaudų dalis, proporcingai tenkanti įmonės veikloje naudojamai patalpų arba kito turto daliai, nurodytai įmonės vadovo įsakyme.

Pajamų pripažinimas — iš Lietuvos ar ne iš Lietuvos šaltinių uždirbtos / gautos visų rūšių pajamos pinigais / ne pinigais. Pajamos pripažįstamos, atsižvelgiant į taikomą pajamų ir sąnaudų pripažinimo principą — pinigų arba kaupimo. Jei, suteikiant paskolas asocijuotiems asmenims, nenustatomos palūkanos, vadovaujantis PMĮ 40 str. 2 dalimi, negautas (menamas) palūkanas turi įtraukti į apmokestinamas pajamas. Nustačius atvejus, kad neatlygintinos paskolos vienetams suteikiamos už jų atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar kitų interesų bei sandorių įtaka, neatlygintinas paskolos suteikimas būtų vertinamas kitaip, atsižvelgus į konkrečias sandorių sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Sąnaudų pripažinimas — leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. IĮ leidžiamiems atskaitymams taip pat priskiriama suma, nuo kurios pagal Lietuvos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas skaičiuojamos ir mokamos individualios įmonės savininko VSD įmokos. IĮ patirtos sąnaudos yra laikomos įprastinėmis, jeigu jos atitinka vykdomos veiklos pobūdį ir jeigu jos yra įprastos, vykdant atitinkamą veiklą. Reklamos sąnaudoms priskiriamos tokios sąnaudos, kurios nukreiptos į esamų ar potencialių pirkėjų grupę siekiant per žiniasklaidą garsinti vienetą, jo vardą ar jo produktus, taip pat šioms sąnaudoms priskiriamos gaminių su firmos ženklu (marškinėlių, žiebtuvėlių, tušinukų ir kitų panašių ne didelės vertės daiktų), nemokamai atiduodamų produkcijos (prekių) pirkėjams, reklaminių akcijų metu pirkėjams skiriamų prizų įsigijimo išlaidos, reklamuojamų gaminių, kuriais vaišinami pirkėjai, sunaudojimo išlaidos ir pan.

Komandiruotė — tai nustatyta tvarka įformintas darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos IĮ savininko (vadovo) siuntimu atlikti darbo funkcijų, tarnybinio pavedimo ar kelti kvalifikacijos.

Netūrali netektis — nuostoliu laikomas natūralus prekių (žaliavų, produkcijos) sumažėjimas dėl prekių (žaliavų, produkcijos) saugojimo, perpylimo, fasavimo, vežimo, krovimo ir pardavimo žalos, įskaitant nuostolius dėl pirkėjų užmaršumo.

Beviltiškos skolos — pagal PMĮ 25 straipsnį, iš pajamų gali būti atskaitoma ataskaitiniu laikotarpiu atsiradusi beviltiškų skolų suma.