Lietuvos vienetas Europos ekonominės erdvės valstybėse arba valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis per nuolatinę buveinę uždirbtas pajamas (apmokestinamąsias ir neapmokestinamąsias pagal PMĮ nuostatas) bei patirtas sąnaudas (ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, leidžiamus atskaitymus bei neleidžiamus atskaitymus pagal PMĮ nuostatas) turi eliminuoti iš įmonės mokestinio laikotarpio metų pelno mokesčio bazės.

Lietuvos vieneto nuolatinės buveinės užsienio valstybėje išlaidos, susijusios su pajamų uždirbimu, galėjo būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams iki 2010 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pradžios.

Įmonė turi apskaičiuoti kokią sumą sudaro su jos nuolatinės buveinės užsienyje pajamų uždirbimu susijusios sąnaudos (ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymai, leidžiami atskaitymai bei neleidžiami atskaitymai pagal PMĮ nuostatas) ir šias sąnaudas priskirti neleidžiamiems atskaitymams.

Darbuotojų, kurie dirba Lietuvos vieneto nuolatinėje buveinėje užsienio valstybėje, darbo užmokestis bei valstybinio socialinio draudimo įmokos, mokamos nuo darbuotojų, dirbančių nuolatinėje buveinėje darbo užmokesčio yra susiję su tos nuolatinės buveinės pajamų uždirbimu. Kadangi tokios pajamos nėra įtraukiamos į Lietuvos vieneto pelno mokesčio bazę Lietuvoje, tai ir sąnaudos, susijusios su šių pajamų uždirbimu, negali būti priskiriamos Lietuvos vieneto leidžiamiems atskaitymams.

Pateikiami pavyzdžiai:

1. Lietuvos vienetas turi nuolatinę buveinę Rusijoje. Lietuvos vieneto darbuotojai dirba nuolatinėje buveinėje. Šių darbuotojų darbo užmokestis negali būti priskiriamas Lietuvos vieneto leidžiamiems atskaitymams.

2. Lietuvos vienetas turi nuolatinę buveinę Rusijoje. Lietuvos vieneto darbuotojai dirba nuolatinėje buveinėje. Valstybinio socialinio draudimo įmokos, mokamos nuo šių darbuotojų darbo užmokesčio negali būti priskiriamos Lietuvos vieneto leidžiamiems atskaitymams.

3. Lietuvos vienetas turi nuolatinę buveinę Londone. Lietuvos vieneto darbuotojai dalį laiko dirba Lietuvos vienete, dalį laiko nuolatinėje buveinėje. Vienetas pats pasirenka kriterijus (labiausiai atitinkančius realią padėtį), kuriais remiantis nustato, kuri dalis darbuotojų darbo laiko skiriama Lietuvos vienetui, kuri nuolatinei buveinei. Darbuotojų darbo užmokestis už darbą nuolatinės buveinės tikslams negali būti priskiriamas Lietuvos vieneto leidžiamiems atskaitymams. Tuo atveju, kai Lietuvos vieneto darbuotojai siunčiami į komandiruotes į nuolatinę buveinę užsienio valstybėje, tai išlaidos susijusios su tokio darbuotojo darbu nuolatinės buveinės tikslams, yra susijusios su nuolatinės buveinės užsienio valstybėje pajamų uždirbimu, ir darbo užmokestis už komandiruotės laiką bei komandiruotės išlaidos negali būti priskiriamos Lietuvos vieneto leidžiamiems atskaitymams.

Pateikiami pavyzdžiai:

1. Lietuvos vienetas turi nuolatinę buveinę Rusijoje. Lietuvos vieneto darbuotojai (Lietuvos nuolatiniai gyventojai) siunčiami į komandiruotes į nuolatinę buveinę Rusijoje. Šių komandiruočių metu darbuotojai atlieka statybos darbus Rusijoje. Komandiruotės metu darbuotojai dirba tik nuolatinės buveinės tikslams. Šių darbuotojų darbo užmokestis už komandiruotės laiką bei komandiruotės išlaidos negali būti priskiriamos Lietuvos vieneto leidžiamiems atskaitymams.
2. Lietuvos vienetas turi nuolatinę buveinę Vokietijoje. Lietuvos vieneto administracijos darbuotojai siunčiami į komandiruotes į nuolatinę buveinę. Šių komandiruočių metu administracijos darbuotojai atlieka dalį užduočių Lietuvos vieneto naudai, dalį užduočių nuolatinės buveinės naudai. Lietuvos vieneto leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos šių darbuotojų darbo užmokestis už komandiruotės laiką bei komandiruotės išlaidos ta dalim, kiek tai susiję su Lietuvos vieneto naudai atliktais veiksmais, užduotimis. Tais atvejais, kai Lietuvos vienetas naudoja turtą tiek savo veikloje, tiek nuolatinės buveinės, kuri yra įsikūrusi EEE valstybėse arba valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, veikloje, tai toks Lietuvos vienetas leidžiamiems atskaitymams gali priskirti tik tą išlaidų (nusidėvėjimo ir kitų) dalį, kuri susijusi su Lietuvos vieneto veikla. Tais atvejais, kai patiriamos išlaidos tiek nuolatinės buveinės, tiek Lietuvos vieneto veiklai vykdyti, pvz.: valdymo išlaidos, nematerialaus turto įsigijimo išlaidos, tai Lietuvos vienetas leidžiamiems atskaitymams gali priskirti tik tą išlaidų dalį, kuri susijusi su Lietuvos vieneto veikla.

Pateikiami pavyzdžiai:

1. Lietuvos vienetas vykdo veiklą per nuolatinę buveinę Belgijoje. Vienetas tiek savo veikloje, tiek nuolatinės buveinės veikloje naudoja bendrą turtą. Leidžiamiems atskaitymams gali būti priskirta tik ta išlaidų, susijusių su turto naudojimu (nusidėvėjimo, draudimo ir kt.), dalis, kokia dalimi šis turtas naudojamas Lietuvos vieneto pajamoms uždirbti. Vienetas pats pasirenka kriterijus (labiausiai atitinkančius realią padėtį), kuriais remiantis nustato, kuri dalis turto naudojama jo veikloje, kuri - nuolatinės buveinės. Išlaidų, susijusių su turto naudojimu (nusidėvėjimo, draudimo ir kt.) dalis, tenkanti nuolatinės buveinės veiklai, turi būti priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.

2. Lietuvos vienetas vykdo veiklą per nuolatinę buveinę Vokietijoje. Vieneto veiklai ir nuolatinės buveinės veiklai vykdyti reikalinga frančizė. Vienetas kiekvienais metais moka frančizės mokestį. Dalis frančizės mokesčio sąnaudų, tenkančių nuolatinės buveinės veiklai, turi būti priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.

3. Lietuvos vienetas vykdo veiklą per nuolatinę buveinę Rusijoje. Nuolatinė buveinė patiria išlaidas, kurios pagal Rusijos teisės aktus negali būti priskiriamos nuolatinės buveinės leidžiamiems atskaitymams. Lietuvos vienetas taip pat negali leidžiamiems atskaitymams priskirti šių išlaidų.