Per 200 valstybės ar savivaldybių valdomų įstaigų bei privataus verslo atstovų „iškeitė“ sudėtingus ir daugybę laiko bei lėšų kainuojančius gyvus aukcionus į elektroninį varžytynių ir aukcionų portalą. Vien pernai Registrų centro administruojamame portale evarzytynes.lt organizatoriai įvykdė beveik 2 tūkst. aukcionų, kurių metu buvo parduota turto už beveik 100 mln. Eur.

Daugiausiai elektroninėse varžytynėse ir aukcionuose parduodamas nekilnojamasis turtas – pastatai, patalpos, garažai, žemės sklypai ir kt. Vis dėlto, portale apstu ir įvairiausio kilnojamojo turto skelbimų – vienoje vietoje galite įsigyti ir transporto priemonių (automobilių, keturračių, traktorių, laivų ar senų gaisrinių), baldų, statybinės ir kitokios įrangos, metalo laužų, kompiuterių programinės ir techninės įrangos, bankrutuojančių įmonių akcijų ar net gyvulių bandų. 

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

Portalas evarzytynes.lt pradėjo veiklą 2013 m. – tuo metu per jį turtą galėjo realizuoti tik antstoliai, po kelių metų prie jų prisijungė ir nemokumo administratoriai, o nuo 2016 m. elektroninius aukcionus leidžiama organizuoti visiems valstybės ar savivaldybių turto valdytojams bei kitiems juridiniams asmenims. Ne pirmus metus aukcionus organizuojančios įmonės ir organizacijos džiaugiasi paprastu ir skaidriu būdu parduoti nebereikalingą ar nebenaudojamą turtą.

Pakeitė nepatogius gyvus aukcionus

Vienas aktyviausių varžytynių organizatorių yra centralizuotai administracinės paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą valdantis Turto bankas. Nuo 2016 m. portalu Turto bankas naudojosi daliai aukcionų (kiti dar kurį laiką vyko gyvai), o dabar į elektroninę erdvę perkelti absoliučiai visi organizacijos NT aukcionai. Be to, nuo 2021 m. į www.evarzytynes.lt Turto bankas yra perkėlęs dalį nuomos konkursų.

Pasak Turto banko pardavimų departamento direktorės Guodos Gurauskaitės, aukcionų perkėlimas į elektroninę erdvę išsprendė begalę administracinių niuansų ir į procesus įnešė daugiau efektyvumo bei skaidrumo.

„Anksčiau, kai aukcionai vykdavo gyvai, dalyviai turėdavo keliskart atvykti į Turto banko biurą: vieną sykį pateikti dokumentų, kitą – į patį aukcioną. Dalyviai kartais žinojo vieni kitus, dėl to pasitaikydavo ir itin nemalonių atvejų, kai dalyviai sulaukdavo grasinimų dėl turto perpardavimo ir panašiai. Pats aukcionas ir jo eiga buvo protokoluojamas, fiksuojamas kameromis, buvo sudaroma aukciono komisija, pasirašomi protokolai ir t.t. – procesas buvo itin nepatogus ir sudėtingas tiek Turto bankui, kaip aukcionų organizatoriui, tiek dalyviams. Taip pat, nepaisant visų priemonių, kurių buvo imamasi, kad būtų užtikrintas skaidrus aukcionų procesas, visuomenėje kildavo klausimų ir abejonių dėl valstybės turto aukcionų", – pasakoja G. Gurauskaitė.

Todėl, jos teigimu, perkėlus aukcionus į elektroninę erdvę, jie tapo atviri ir lengvai pasiekiami visiems pageidaujantiems juose dalyvauti bei kartu anonimiški, objektų pardavimo procesas yra skaidrus ir visiems atviras, o tai, kaip kinta aukcione parduodamų objektų kaina, gali stebėti net ir tie, kas aukcione nedalyvauja. Ji priduria, kad skaidrus ir visuomenei atviras procesas ypač svarbus, kai kalbame apie valstybės turto pardavimą.

„Kitas svarbus privalumas aukcionų būdu parduodant turtą, ypač, jei jis paklausus, patrauklus rinkai, yra tai, kad sulaukiame daugiau dalyvių. Tai reiškia, kad gauname daugiau pasiūlymų ir turime galimybę gauti didesnę kainą. Visos valstybės nekilnojamąjį turtą pardavus gautos pajamos keliauja į valstybės biudžetą arba skiriamos valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams, tokiems, kaip Santaros klinikų plėtra, ugniagesių gelbėtojų stočių atnaujinimas daugeliui kitų. Pernai organizavome 1242 aukcionus, kurių metu parduoti 596 valstybės nekilnojamojo turto objektai. Už parduotą turtą gautos pajamos buvo rekordinės ir siekė 50,8 mln. eurų, o daugiau nei pusė šios sumos – 30 mln. eurų – nukreipta valstybės turto atnaujinimo projektams vykdyti”, – sako G. Gurauskaitė.

Tam antrina ir Registrų centro Apribojimų informacinių sistemų skyriaus vadovas Saulius Grudzinskas, teigiantis, kad pagrindinis laimėjimas perkeliant turto realizavimą į elektroninę erdvę yra dalyvių anonimiškumas ir neribotas dalyvių skaičius.

„Dalyvauti gali visi, kurie turi prieigą prie interneto ryšio, o tai sąlygoja sumažėjusį darbo krūvį varžytynių vykdytojams ir aukcionų ar nuomos konkursų organizatoriams. Kartu šitaip užtikrinimas parduodamo turto kainos atitikimas rinkos kainai", – sako S. Grudzinskas.

Skaidriau ir efektyviau

Akivaizdžią  elektroninių aukcionų ir varžytynių portalo naudą mato ir daugybės kitų Lietuvos organizacijų bei įmonių atstovai. Druskininkų savivaldybės administracijos Ūkio ir turto valdymo vyriausiasis specialistas Algirdas Kazanavičius komentuoja, kad sutartį su Registrų centru dėl elektroninių aukcionų savivaldybė pasirašė 2018 m. ir nuo to laiko visi Druskininkų NT aukcionai vykdomi tik per www.evarzytynes.lt – tarp jų ir šiuo metu paskelbtas aukcionas dėl uždaros slidinėjimo trasos „Snow arena“ patalpų, šalia esančio sklypo bei kitų objektų.

„Iš rinkos dalyvių, pirkėjų girdime atsiliepimus, kad jie nuolat stebi šį portalą, todėl esame įsitikinę, kad ir mūsų savivaldybės aukcionai nelieka nepastebėti. Portale skelbiamus savo aukcionus papildomai viešiname mūsų interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose ir vietiniame savaitraštyje", – sako A. Kazanavičius.

E. varžytynių ir aukcionų portalu taip pat naudojasi Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) – prie portalo naudotojų prisijungęs 2019 m. o iki tol organizavęs viešus „gyvus“ aukcionus, iš anksto paskelbtu laiku konkrečioje vietoje susirenkant aukciono dalyviams. VDU per aukcionus paprastai parduoda pastatus, statinius, transporto priemones, žemės ūkio techniką, įvairią įrangą ir kitą universitetui nereikalingu pripažintą ilgalaikį materialųjį turtą.

„Pradėjus organizuoti elektroninius aukcionus įsitikinome, kad toks aukcionų organizavimo būdas pasinaudojant šiuolaikinių informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis yra visapusiškai efektyvesnis ir patogesnis, tiek mūsų – aukcionų organizatorių, tiek dalyvių (pirkėjų) atžvilgiu. Todėl nuo 2019 m. „gyvų“ aukcionų neorganizuojame. E. varžytynių ir aukcionų portalas sudaro visas galimybes efektyviai parduoti turtą už geriausią rinkos kainą", – teigia VDU Turto valdymo skyriaus vyr. specialistas Remigijus Gustas.

Tais pačiais metais į elektroninių varžytynių organizatorių gretas įsiliejo ir Lietuvos paštas. Anksčiau informaciją apie viešuosius konkursus skelbę savo internetiniame puslapyje šiuo metu jame parduoda tik mažos vertės turtą, o nebenaudojamą nekilnojamąjį turtą visoje Lietuvoje parduoda per e. varžytynių ir aukcionų platformą.

„Didžiausio susidomėjimo sulaukia patraukliose lokacijose, kurortuose, taip pat didmiesčiuose, gyvenviečių centruose esantys statiniai. Be to, didelio dėmesio sulaukia turtas, kuriame yra bendraturčių, suinteresuotų būti viso pastato ar patalpų savininkais. Mažiau likvidus yra turtas, esantis atokesnėse ir mažesnėse gyvenvietėse“, – teigia Lietuvos pašto komunikacijos vadovė Deimantė Žebrauskaitė.

Ji sako, kad parduodant turtą per elektroninius aukcionus yra daug paprasčiau koordinuoti turto pardavimo procesą, o reikiamą informaciją platformoje nuotoliniu būdu galima pasiekti bet kuriuo paros metu.

Tarp gana aktyvių aukcionų organizatorių – ir Lietuvos Geležinkeliai. Daiva Pivoriūnienė, LTG Turto valdymo paslaugų vadovė teigia, kad šį Registrų centro portalą pasirinko dėl patikimumo, kokybės bei galimybės dalyvauti aukcionuose nuotoliniu būdu, taip pat mažiausių sąnaudų ir skaidrumo.

„Lietuvos geležinkelių įmonių grupė šio portalo pagalba parduoda visą veikloje nereikalingą turtą - NT, kilnojamą turtą, atsargas. Pelningiausiai parduodamas metalo laužas bei nekilnojamas turtas. Mažiausiai likvidus – specifinis geležinkelių kilnojamasis turtas ir įranga“, – pastebi D. Pivoriūnienė.

 Kaip pirkti ir parduoti?

Registrų centras primena, kad norint parduoti turtą aukcione ar paskelbti nuomos konkursą, turto valdytojai turi kreiptis dėl e. aukcionų ar nuomos konkursų paslaugų sudarymo į Registrų centrą. Paslaugos teikiamos tik sudarius sutartį ir yra mokamos, tačiau pasirašius sutartį galima skelbti aukcioną tik tuomet, kai atsiranda ką parduoti.

Pirkėjams e. varžytynių ir aukcionų portale parduodamas ar nuomojamas turtas yra matomas net be registracijos, o norint realiai dalyvauti aukcione ar varžytynėse, reikės sumokėti garantinį įnašą/pradinį įnašą ir dalyvio registravimo mokestį, prisijungti prie portalo, užsiregistruoti į konkretų aukcioną ar nuomos konkursą, sistemoje pateikti apmokėjimo dokumentų skaitmenines kopijas ir kitus dokumentus.

„Organizatorius patvirtina asmens registraciją į aukcioną ar nuomos konkursą – po to asmuo tampa dalyviu ir, prasidėjus aukcionui ar nuomos konkursui, gali siūlyti savo kainą. Aukcionas ar nuomos konkursas vyksta didinant kainą automatiniu arba rankiniu būdu, suteikiama galimybė didinti kainą neribotą skaičių kartų. Na, o laimėtoju, kaip įprasta, pripažįstamas tas dalyvis, kuris pasiūlė didžiausią kainą“,- komentuoja S. Grudzinskas.

Nepaisant to, kad turto realizavimo procedūros perkeltos į elektroninę erdvę, visi pageidaujantys įsigyti ar išsinuomoti turtą asmenys gali apžiūrėti parduodamą ar išnuomojamą turtą. Turto apžiūros data, vieta ir atsakingo asmens kontaktai yra nurodomi skelbime.

Daugiau informacijos apie tai, kaip sudaryti e. aukcionų ir nuomos konkursų paslaugos sutartį su Registrų centru rasite čia. Norintys nusipirkti portale parduodamą turtą plačiau skaitykite puslapyje www.evarzytynes.lt