Kariniai konfliktai, neramumai rinkoje, kainų augimas ir sumažėjusi perkamoji galia – ne pats lengviausias laikas kai kuriems verslams. Nereta įmonė šiandien susiduria su sunkumais, kuriuos išspręsti pavyksta ne visada. Tokiais atvejais labai svarbu laiku pastebėti problemas ir, jei atėjo laikas, kreiptis dėl nemokumo procedūros iniciavimo. Čia itin svarbus vaidmuo tenka įmonės vadovui, kuriam įstatymas numato pareigą teikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kaip suprasti, kad jau tinkamas laikas? Kada gali tekti atsakyti pačiam vadovui? Apie tai plačiau pasakoja advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ partneris, advokatas Egidijus Langys.

Svarbiausia tinkamas laikas

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

Viskas atrodytų labai paprasta – jeigu bendrovė, susidūrė su finansiniais sunkumais ir neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais ar darbuotojais, vadinasi ji yra nemoki. Įstatymas numato pareigą vadovui nedelsiant informuoti akcininkus apie nemokumą, siūlyti spręsti klausimą dėl mokumo atkūrimo, taip pat nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. Vis dėlto, bankrotas – kraštutinė priemonė.

Gali būti, kad pakaktų įmonę restruktūrizuoti arba derėtis su kreditoriais dėl piniginių prievolių išdėstymo. Visada išliks rizika, kad vadovas nemokumo procesą pradės per anksti. Taip gali nutikti įvertinus tik formalius kriterijus, neturint patirties ar praktikos, vadovaujantis blogąja praktika ar pavyzdžiais, betarpiškai pasitikint savo ar kolegų patarimais, kurie neva „praėjo“ tą patį. Tačiau tokia situacija ne tik įtrauks bendrovę į teisminius ginčus. Nepradėjus nemokumo proceso gali būti daroma žala bendrovės dalykinei reputacijai, nukentėti santykiai su verslo partneriais, bendrovė gali patekti į nepatikimų bendrovių sąrašą – nepriklausomai nuo to, ar įmonė yra moki ir vadovas suklydo dėl bendrovės nemokumo.

Kitas kraštutinumas – kai vadovai pervertina savo galimybes ir mano, kad tam tikros aplinkybės bendrovės gyvybingumui įtakos neturės, kad jis deda daug pastangų, bendrovė sunkiai, bet vis dar veiklą vykdo, ir pavėluoja kreiptis į teismą. Tiek teisinis reguliavimas, tiek teismų praktika yra negailestinga vadovo įdėtoms pastangoms gelbstint ar bandant „įpūsti gyvybingumo“ įmonei. Jeigu vadovo pastangos buvo nereikšmingos ir įmonei nepavyko tęsti veiklos, vadovo lauks rimtos pasekmės. Pavėlavus kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir dėl to atsiradus žalai bankroto administratorius galės reikalauti žalos atlyginimo iš įmonės vadovo, kadangi jo pareiga yra prižiūrėti, kad būtų iškelta bankroto byla ir užkirstas kelias dar didesniems nuostoliams, skelbiama pranešime spaudai. 

Vadovui už įstatyme numatytų prievolių nevykdymą gali grėsti net ir baudžiamoji atsakomybė

Vadovui neįvykdant anksčiau minėtų pareigų gresia atsakomybė ir pasekmės:

1. pavėlavus kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir dėl to atsiradus žalai, nemokumo administratorius galės reikalauti žalos atlyginimo iš bendrovės vadovo;
2. vadovas galės netekti teisės eiti vadovaujančias pareigas ar dirbti valdybose nuo 1 iki 5 metų. Apie tai paskelbiama ir viešai.

Iš esmės, įmonės vadovas turėtų suprasti, kad dėl netinkamo sprendimų priėmimo įmonės bankroto atveju (kai dėl vadovo netinkamo veikimo arba neveikimo padaroma žala įmonės akcininkams arba kreditoriams), vadovui gali grėsti tiek administracinė, tiek civilinė, tiek net ir baudžiamoji atsakomybė. Nemokumo administratorius, neretai siekia, kad bankrotas būtų pripažintas tyčiniu. O tai sukelia papildomas neigiamas pasekmes asmeniui, kurį teismas pripažins dėl to atsakingu. Čia vadovas gali būti baudžiamas tiek kaip skolininkas (BK 208 str.), tiek kaip žmogus, tarkim, įvykdęs tyčinį įmonės bankrotą (BK 209 str.).

Nusikalstamas įmonės bankrotas arba buvimas nesąžiningu skolininku, vadovui gali užtraukti baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba netgi laisvės atėmimą nuo 2 iki 7 metų. Vadovui už kreditorių teisių pažeidimą (pvz. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui) gali būti skiriama ir administracinė nuobauda – bauda nuo 1.400 Eur iki 6.000 Eur.

O kas būna tais atvejais, kai nepakanka bendrovės turto kreditoriniams reikalavimams patenkinti ir nustatoma, kad šio turto nepakanka dėl to, jog bendrovės valdymo organai pažeidė nustatytas pareigas?

Tokiais atvejais įmonės vadovas gali atsakyti civiline tvarka ir atlyginti bendrovei padarytą žalą, kurią sudaro nepatenkintų kreditorių reikalavimų dalis. Taigi, gali tekti mokėti ir iš savo kišenės. Vis dėlto, net jeigu vadovui tektų atlyginti žalą iš savo kišenės, dar ne viskas prarasta. Kai skolos tokios, kurias vargiai padengsite net ir mokėdami visą gyvenimą, vadovas dar gali kreiptis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Nemokumas šiuo metu yra tokia abstrakti sąvoka, kurios turinys teismuose yra vertinamas labai plačiai. Šiandien tikrai ne vienas sektorius kalba apie atsiradusius sunkumus, todėl ypatingai svarbu, kad bendrovės adekvačiai vertintų savo finansinę sveikatą, o vadovas su finansininkų komanda stebėtų bendrovės ekonominius rodiklius.

Advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD" informacija