Įmonės išleista obligacija patvirtina jos turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens joje nustatytais terminais nominalią obligacijos vertę, metines palūkanas ar kitokį ekvivalentą arba kitas turtines teises. Pelno mokesčio įstatymo prasme obligacijos traktuojamos kaip vertybiniai popieriai. Vadinasi, įmonei, įsigijusiai obligacijas, pastarųjų išpirkimas, kai jas išperka obligacijų emisiją išleidusi bendrovė, yra jų perleidimas pagal Pelno mokesčio įstatymo 16 straipsnio nuostatas.

Kadangi pastaruoju metu Lietuvos įmonėse vis dažniau susiduriama su nulinio kupono emisijos obligacijomis, paminėtina, kad  tokias obligacijas išleidusi įmonė, gavusi pinigus už išplatintas obligacijas ir obligacijas išpirkusi, finansinėje apskaitoje bendruoju atveju fiksuoja pinigų ir įsipareigojimų pokyčius pagal išleistas obligacijas. Todėl tuo atveju, jei obligacija patvirtina, kad suėjus jos leidėjo nustatytam vertybinio popieriaus (obligacijos) išpirkimo terminui, emitentas jį išperka didesne kaina nei buvo sumokėta jį išleidžiant, tai vertybinio popieriaus (obligacijos) išleidimo ir išpirkimo kainų skirtumo suma laikoma palūkanomis remiantis Pelno mokesčio įstatymo 301 straipsnio 6 dalies 2 punktu.

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

Tokiais atvejais neaiškumai buhalteriams kyla, kaip tokias palūkanas deklaruoti?

Pavyzdžiui, investuotojas nusiperka vienerių metų trukmės 5% metinių palūkanų diskontuotąją obligaciją, kurios nominalioji vertė yra 3.000 Eur. Pirkdamas šį vertybinį popierių investuotojas sumoka ne 3.000 Eur., o 2.850 Eur. Po metų bendrovė išperka obligaciją už 2.000 Eur. ir taip obligacijos pirkėjui sumoka ir palūkanas. Obligacijos kaina šiuo atveju priklauso ir nuo palūkanų normos, ir nuo jos įsigijimo dienos.

Tokiu atveju įmonė, tarkime, 2023 m. išplatintų ir tais pačiais metais išpirktų obligacijų išleidimo ir išpirkimo kainų skirtumą, laikytiną palūkanomis, turėtų nurodyti 2023 m. mokestinio laikotarpio metinės pelno mokesčio deklaracijos PLN204 formoje kaip leidžiamus atskaitymus, vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1  dalimi (jeigu tenkina jų pripažinimui leidžiamais atskaitymais nustatytas sąlygas), netraukiant šios sumos į deklaracijos PLN204 formos 39 laukelį. Finansinėje apskaitoje 2023 m. sukauptų palūkanų sąnaudų suma (sukauptas obligacijų išleidimo ir išpirkimo kainų skirtumas už 2024 m. išpirktinas obligacijas) 2023 m. mokestinį laikotarpį turėjo būti priskirta neleidžiamiems atskaitymams (deklaruojant PLN204 formos 20 laukelyje), deklaracijos 39 laukelyje šios sumos nedeklaruojant. PLN204 forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007-01-15 įsakymu Nr. VA-2 (žiūrėti aktualią redakciją).

Taigi reiktų įsiminti, kad jeigu įmonė, išleidusi nulinės atkarpos obligacijas (neturinčias palūkanų normos) jas išperka didesne kaina nei buvo perleidusi pirminio platinimo metu (t. y. jas išperka nominalia verte), susidaręs kainų skirtumas galėtų būti laikomas palūkanomis, jeigu obligacijų pasirašymo sutartyje nėra numatyta kitaip.