Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinė apskaitos ir finansinės ataskaitos normas apibrėžia 38-asis verslo apskaitos standartas (VAS). Standartu nustatyti mažųjų bendrijų ir tikrųjų ūkinių bendrijų, ir komanditinių ūkinių bendrijų, ir individualių įmonių, buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų rinkinio sudėties, turinio ir sudarymo reikalavimai. 

Pagrindiniai finansinių ataskaitų reikalavimai

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro: balansas; pelno (nuostolių) ataskaita; finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas. Įmonėse vykdomos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai pagal ekonominę prasmę jungiami į stambesnes grupes, kurios vadinamos finansinių ataskaitų elementais. Įmonė gali sudaryti tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, kurio sudėtis tokia pati, kaip ir metinių finansinių ataskaitų rinkinio. Tarpinės finansinės ataskaitos rengiamos pagal tą pačią apskaitos politiką, kaip ir metinės finansinės ataskaitos.

Finansinėse ataskaitose negalima daryti turto ir įsipareigojimų tarpusavio užskaitos, išskyrus tuos atvejus, kai turtas ir įsipareigojimai yra susiję su tuo pačiu asmeniu ir kai turto ir įsipareigojimų užskaitą leidžiama daryti teisės aktų nustatyta tvarka arba yra susitarimas dėl tokio turto ir įsipareigojimo užskaitos ir toks susitarimas teisės aktų nėra draudžiamas.

Pajamos ir sąnaudos finansinėse ataskaitose pateikiamos atskirai, tačiau kituose šio standarto punktuose nustatytais atvejais daroma pajamų ir sąnaudų tarpusavio užskaita ir pateikiamas grynasis rezultatas (pelnas ar nuostolis), pavyzdžiui, perleidus ilgalaikį turtą, gavus kompensaciją už patirtus nuostolius arba parodant užsienio valiutos kurso pokyčio įtaką. Ankstesnių ataskaitinių laikotarpių apskaitos klaidos, kurių gali atsirasti dėl neteisingo skaičiavimo, netinkamo apskaitos metodo taikymo, neteisingo ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio registravimo ar dėl apsirikimo, taisomos ataskaitinį laikotarpį, kad ataskaitinio laikotarpio finansinėse ataskaitose būtų parodyti teisingi duomenys ir kad klaida neturėtų poveikio būsimų ataskaitinių laikotarpių duomenims. Ištaisytos klaidos rezultatas įtraukiamas į tą pačią balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos eilutę, kurioje ji ir buvo padaryta.

Balanse informacija išdėstoma tokia tvarka:

1. ilgalaikis turtas;
2. nematerialusis turtas;
3. materialusis turtas;
4. finansinis turtas;
5. kitas ilgalaikis turtas;
6. trumpalaikis turtas; a
7. atsargos, sumokėti avansai ir vykdomi darbai;
8. per vienus metus gautinos sumos;
9. kitas trumpalaikis turtas;
10. pinigai;
11. nuosavas kapitalas;
12. savininkų įnašai;
13. nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai);
14. dotacijos, subsidijos;
15. įsipareigojimai;
16. ilgalaikiai įsipareigojimai;

17. trumpalaikiai įsipareigojimai.

Svarbu pabrėžti, kad ilgalaikis materialusis turtas apskaitoje skirstomas į grupes pagal savo pobūdį ir paskirtį, pavyzdžiui, žemė, pastatai ir statiniai, technologiniai įrengimai, transporto priemonės, kitas ilgalaikis materialusis turtas, statomas ar rekonstruojamas turtas. Turto grupių skaičių įmonė nusistato savo nuožiūra. Įmonė gali nustatyti skirtingas minimalias kiekvienos turto grupės vertes. Nusidėvėjimui apskaičiuoti taikomas tiesiogiai proporcingas (tiesinis) ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo metodas. Įmonė pati nustato ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką. 

Balanso B dalyje pateikiama informacija apie įmonės trumpalaikį turtą: atsargas, sumokėtus avansus, išskyrus sumokėtus avansus už ilgalaikį turtą, per vienus metus gautinas sumas, pinigus ir kitą trumpalaikį finansinį turtą, kurį įmonė sunaudoja ekonominei naudai gauti per vienus metus arba per vieną veiklos ciklą, pagal statybos ir kitas ilgalaikes sutartis vykdomų darbų vertę. Svarbu pabrėžti, kad taikant FIFO būdą, daroma prielaida, kad pirmiausiai parduodamos arba sunaudojamos atsargos, kurios buvo įsigytos anksčiausiai, tai yra laikotarpio pabaigoje likusios atsargos buvo vėliausiai įsigytos ar pagamintos.

Konkrečiam tikslui gaminamų stambių vienetinių atsargų, prekių ir teikiamų paslaugų savikaina gali būti nustatoma taikant konkrečių kainų būdą. Taikant šį būdą, konkretūs atsargų vienetai turi būti įvertinami savikaina. Konkrečių kainų būdas gali būti taikomas konkretiems projektams skirtoms atsargoms. Šis būdas netaikomas, jeigu yra daug atsargų vienetų, kurie lengvai gali būti pakeičiami vieni kitais. Balanso atsargų, sumokėtų avansų ir vykdomų darbų straipsnyje parodoma ir pagal statybos sutartis statomo parduoti skirto ilgalaikio materialiojo turto vertė. 

Balanso D dalyje rodomos dotacijos ir subsidijos, t. y. iš valstybės, savivaldybės ar įvairių užsienio valstybių ir savivaldybių (ar joms prilygintų) institucijų gauta, bet dar nepanaudota, parama. Dotacija pripažįstama, registruojama apskaitoje ir parodoma balanse, jeigu ji yra faktiškai gauta. Sudarant finansines ataskaitas apskaičiuotas, bet dar nesumokėtas, pelno mokestis pripažįstamas trumpalaikiu įsipareigojimu.

Pelno (nuostolių) ataskaitoje informacija išdėstoma tokia tvarka:

Pajamomis laikomas tik įmonės ekonominės naudos padidėjimas. Pajamomis nepripažįstamos trečiųjų asmenų vardu surinktos lėšos, taip pat pridėtinės vertės mokestis, nes tai nėra įmonės gaunama ekonominė nauda ir šios lėšos nedidina nuosavo kapitalo. Veiklos tarpininkų pajamomis pripažįstami tik jų uždirbti komisiniai, bet ne trečiųjų asmenų vardu surenkamos lėšos. Vadovaujantis kaupimo principu, pajamos apskaitoje registruojamos, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant, kada gaunami pinigai. Pardavimo pajamų straipsnyje pateikiamos su tipine įmonės veikla susijusios pardavimo pajamos. Pardavimo pajamos apskaitoje mažinamos pirkėjams suteiktų nuolaidų ir pirkėjų grąžintų prekių verte.

Tipine veikla laikomos ūkinės operacijos, susijusios su veikla, iš kurios įmonė keletą ataskaitinių laikotarpių gauna daugiausia pajamų ir kurią ji laiko pagrindine. Netipinė veikla yra finansinė ir investicinė, ir kita įmonės veikla. Paslaugų teikimo pajamos pripažįstamos, kai yra įvykdytos visos šios sąlygos: pajamų suma gali būti patikimai įvertinta; sandoris yra baigtas arba jo įvykdymo lygis iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos gali būti patikimai įvertintas; tikėtina, kad su paslaugų teikimo sandoriu susijusi ekonominė nauda bus gauta; sąnaudos, susijusios su paslaugų teikimo sandoriu ir jo įvykdymu, gali būti patikimai įvertintos.
Jei sandorio patikimai įvertinti negalima ir nėra galimybių atgauti patirtų išlaidų, jos pripažįstamos sąnaudomis.

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tą ataskaitinį laikotarpį, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į laiką, kada buvo išleisti pinigai. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su uždirbtomis pajamomis ir ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais jos neteiks ekonominės naudos, tokios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį ataskaitinį laikotarpį, kada buvo patirtos. 

Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų nuosavas kapitalas

Savininkų įnašų padidėjimas apskaitoje registruojamas ir balanso nuosavo kapitalo dalyje parodomas, kai teisės aktų nustatyta tvarka: