Pagrindinės intelektinės nuosavybės rūšys:

• Prekių ženklai
• Dizainas
• Komercinės paslaptys
• Patentai

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

Prekių ženklai

Kita intelektinės nuosavybės rūšis yra dizainas. Dizainas tai vizo gaminio ar jo dalies vaizdas, sudarytas iš gaminio arba jo ornamentikos specifinių savybių: linijų, kontūrų,spalvų, formos, tekstūros, ir (arba) medžiagos. Paprastai tariant, dizainas saugo išorinį gaminio vaizdą. Labai dažnai patentas ir dizainas puikiai veikia kartu. Pavyzdžiui telefonas: viduje aparato yralabai daug technologijų, mikroschemų, kurios yra saugomos patento. Tačiau telefono išorė irgi turi savo vertę, vaizdą, kuris yra saugomas neregistruotu dizainu. Kai viduje esantys funkciniai elementai yra apipavidalinami, tai toks apipavidalinimas yra saugomas registruotu dizainu. Dizainu gali būti: etiketės,gaminys ir/ar jo dalis., gaminio pakuotė, logotipai, drabužiai, avalynė, aksesuarai, kompiuterinės piktogramos, ornamentai ir komplektika.

Dar viena intelektinės nuosavybės rūšis yra komercinės paslaptys. Tai slapta informacija, suteikianti įmonei konkurencinį pranašumą. Jeigu ji tampa viešai žinoma, jos komercinės paslapties statusas, o dažna ir vertė, išnyksta. Vienas žymiausių komercinės paslapties pavyzdžių yra „Coca Cola“ receptas, kuri buvo sukurtas prieš daug metų, bet iki pat šiol yra išlikęs paslaptimi. Jeigu įmonės komercinė paslaptis vienu ar kitu būdu yra paviešinama, intelektinė nuosavybė būna prarasta.

Kūrėjai dažnai renkasi, ar savo nuosavybei naudoti patentą, ar ją užregistuoti kaip komecinę paslaptį. Komercinė paslaptis yra gana giminingas intelektinės nuosavybės tipas patentams. Renkantis tarp komercinės paslapties ir patento, reikėtų pagalvoti apie:

1. Ne bet kokie produktai gali būti apsaugomi komercine paslaptimi. Pavyzdžiui jeigu produktas gali būti suprastas ir išaiškintas reverse engineering metodu. Jeigu galima produktą išrinkti, išpakuoti ir suprasti kaip jis susideda ir kaip jis veikia, tokio produkto apsaugoti komercine paslaptimi negalima.

2. Kaina. Jeigu norima gauti produktui apsaugą ne vienoje, o daugiau šalių (Europoje ir visam pasaulyje), įregistruoti savo išradimą gali būti labai brangu. Tai gali siekti dešimtimis ar šimtais tūkstančių eurų. Kai komecinę paslaptį galima užregistruoti ženkliai pigiau.

3. Komercinės paslaptys turi labai didelį minusą – netyčinis informacijos atskleidimas. Jei informacija atskleidžiama netyčia ir tai tampa nebe komecine paslaptini, išradimas tampa niekaip nesaugomas. Jeigu norite išlaikyti komercinės paslaptie statusą, reikia komercinę paslaptį atskleisti labai mažam žmonių ratui ir kas kaskart su jais pasirašyti konfidencialumo sutartis ir kitasi įmanomais būdais užtikrinti, kad tai liktų komercine paslaptimi.  Viso to nereikia apsaugant gaminį patentu. Pateikus paraišką patentui gauti, bus suteikta paraiškos padavimo data ir visi veiksmai ir išradimo atskleidimas, vykstantys jau po šios datos, yra nereikšmingi ir jūsų patento galiojimo niekaip nepaveiks.

Patentas

Patentas saugo išradimus, kurie gali būti įvairių tūšių:

• Produktas;

• Būdas;

• Įrenginys;

• Anksčiau žinomo įrenginio, būdo medžiagos naujas panaudojimas

Čia dažnai išradėjams būna naujiena, nes jie galvoja, kad jeigu kažkoks produktas jau egzistuoja, jis yra žinomas, tai jo patentuoti jau nebegalima. Bet tai ne visada būna tiesa. Jeigu yra atrastas naujas išradimo panaudojimo būdas, jį galima apsaugoti patentu. Ne patį produktą, bet jo panaudojimo būdą (pvz. aspirinas). Tačau tam kad gauti patentą, reikia atitikti keletą kriterijų. Palyginti su kitomis intelektinės nuosavybės rūšimis, patentai turi gana griežtus reikalavimus ir juos atitikti būna gana sunku. Yprastai būna suteikiami 50–60 % pateiktų paraiškų. Bet jeigu kalbant apie biotechnologinius išradimus, tai statistika būtų ženkliai mažesnė ir patentus gauna tik apie 30 % pretenduojančių.

Reikalavimai patentui:

1. Naujumas. Kai pateikiate paraišką patentui gauti, patentų biuras atlieka paiešką. Susipažįsta su pristatomu išradimu ir ieško išradimo analogų dokumentų, kurie sprendžia panašią problemą. Jų tikslas yra surasti kuo artimesnį dokumentą, išradimą patentuojamam. Suradę – lygina pateiktą išradimą su rastuoju, identifikuoja savybes, kuo jie skiriasi. Jeigu tokių savybių nėra arba jeigu skiriasi tik nereikšmingomis savybėmis pavyzdžiui spalva ar produkto dydis. Tokiu atveju tolimesnis išradimo lygas nėra vertinamas. Tačiau jeigu išradimas skiriasi nuo artimiausio analogo, tuomet ekspertai tęsia išradimo analizę ir vertina tolimesnį išradimo lygį.

2. Išradimo lygis. Vertinant išradimo lygį visos išradimo besiskiriančios savybės yra identifikuotos lyginant išradimą su artimiausiu analogu ir ekspertas turi priimti sprendimą. Ekspertas vertina, ar šios besiskiriančios savybės jūsų išradimui suteikia papildomą techninį efektą, kuris nėra akivaizdus. Jeigu ekspertas padaro išvadą, kad techninis efektas yra akivaizdus, išradimas būtų pripažintas išradimo lygio neatitinkančiu, patentabilumo reikalavimų neatitinkančiu ir paraiška būtų atmesta.

3. Pramoninis pritaikomumas. Šis reikalavimas yra gana paprastas. Praktikoje itin retai pasitaiko išradimų neatitinkančių šio reikalavimo, nes jį yra gana paprasta patenkinti.