Pirmiausia pradėtina nuo to, kad pareiga mokėti paveldimo turto mokestį priklauso nuo turto palikėjo ir turtą paveldinčio įpėdinio giminystės ryšio. Paveldimo turto mokesčiu neapmokestinama vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas. Taip pat šiuo mokesčiu neapmokestinamas vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas bei paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3.000 Eur.

Jeigu paveldimas turtas apmokestinimas, tuomet svarbu atskirti, ar gyventojas nuolatinis ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas. Taip yra todėl, nes nuolatinio Lietuvos gyventojo mokesčio objektas yra paveldimas turtas. Tuo tarpu nenuolatinio Lietuvos gyventojo mokesčio objektas yra paveldimas kilnojamasis daiktas, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, taip pat nekilnojamasis daiktas, esantis Lietuvos Respublikoje.

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

Nuolatinis Lietuvos gyventojas yra fizinis asmuo, kuris laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (toliau – GPMĮ). Tuo tarpu nenuolatinis Lietuvos gyventojas – fizinis asmuo, kuris nelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal GPMĮ.

Gyventojas atitinkamais kalendoriniais metais laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju (Lietuvos rezidentu), jei jis atitinka bent vieną iš GPMĮ 4 straipsnio 1 dalyje pateiktų kriterijų:

• Lietuvoje kalendoriniais metais turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba
• asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų kalendoriniais metais turi daugiau Lietuvoje, negu užsienio valstybėje, arba
• Lietuvoje kalendoriniais metais ištisai ar su pertraukomis išbūna ilgiau kaip 183 dienas, arba
• dvejais vienas paskui kitą einančiais kalendoriniais metais Lietuvoje ištisai ar su pertraukomis išbūna 280 dienų ar daugiau ir vienais iš tų metų Lietuvoje ištisai ar su pertraukomis išbūna ne mažiau kaip 90 dienų (tuomet abiem buvimo Lietuvoje metais asmuo yra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju).

Kuomet netenkinamas nė vienas iš šių kriterijų, gyventojas laikomas nenuolatiniu Lietuvos gyventoju.

Svarbu žinoti, kad gyventojas mokestį sumoka prieš paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, išskyrus tuos atvejus, kai savivaldybės taryba atidėjo mokesčio sumokėjimo terminus arba nuo jo atleido. Paveldimo turto mokesčio įstatymas nenustato konkretaus termino, per kurį privaloma sumokėti paveldimo turto mokestį, bet jį sieja su paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo momentu. Tačiau nustatytas reikalavimas paveldimo turto mokestį sumokėti dar iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo reiškia, kad iki jo išdavimo momento privalo būti atlikti visi veiksmai, susiję su paveldimo turto vertės nustatymu, prašymu apskaičiuoti paveldimo turto apmokestinamąją vertę pateikimu apskričių valstybinėms mokesčių inspekcijoms, paveldimo turto mokesčio apskaičiavimu ir jo sumokėjimu.

Papildomai paminėtina, kad savivaldybės taryba gali atidėti mokesčio sumokėjimo terminus ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Be to, savivaldybės taryba savo biudžeto sąskaita turi teisę gyventojams mažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.