Pelno nesiekiančių organizacijų steigimą, veiklą ir likvidavimą reguliuojančiuose įstatymuose numatyta, kad pelno nesiekiantys vienetai be viešąjį interesą tenkinančios veiklos turi teisę vykdyti ir komercinę veiklą bei gauti tokios veiklos pajamas. Jeigu vienetas nevykdo viešąjį interesą tenkinančios veiklos (vykdo tik pelno siekiančią veiklą, pavyzdžiui, teikia tarpininkavimo arba kitas su viešojo intereso teikimu nesusijusias paslaugas) arba viešąjį interesą tenkinanti veikla sudaro nereikšmingą veiklos dalį, laikoma, kad vienetas neatitinka pelno nesiekiančio vieneto kriterijų.

Nuo 2019 metų mokestinio laikotarpio pelno nesiekiančių vienetų pajamos yra iš Lietuvos šaltinių ir iš ne Lietuvos šaltinių, t. y. iš užsienio valstybėse esančių šaltinių, uždirbtos ir (arba) gautos pajamos, įskaitant pajamas, gautas vykdant viešąjį interesą tenkinančią veiklą. Pelno nesiekiančių vienetų nuo 2019 metų mokestinio laikotarpio pajamoms nepriskiriamos valstybės arba savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos, Lietuvos ir užsienio paramos fondų arba kitų juridinių ir fizinių asmenų parama, tikslinės lėšos ir (arba) materialinė pagalba, kuri naudojama pelno nesiekiančio vieneto įstatuose nustatytų tikslų įgyvendinimo finansavimui. Pelno nesiekiančio vieneto finansavimo sumų šaltiniai gali būti: tikslinis finansavimas iš valstybės ir savivaldybės biudžetų bei iš kitų šaltinių (Europos Sąjungos, užsienio valstybių ir jų įsteigtų fondų ir kt.), gautos lėšos, skirtos programoms įgyvendinti arba kitiems tikslams, pavyzdžiui švietimo įstaigų iš biudžeto gautas finansavimas (klasės krepšelis); juridinių ir fizinių asmenų parama; nario mokesčiai; bendrijų narių tiksliniai įnašai ir įmokos, pavyzdžiui, daugiabučių namų savininkų bendrijų butų savininkų įnašai namo remontui bei renovacijai; kitas finansavimas.

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

Pagal Pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 5 straipsnio nuostatas pelno nesiekiančios organizacijos apmokestinamasis pelnas, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, vidutinį sąrašuose esančių darbuotojų skaičių bei uždirbtų pajamų dydį, apmokestinamas taikant tokius pelno mokesčio tarifus:

• 15 % pelno mokesčio tarifą, jeigu PMĮ numatytais atvejais neturi teisės taikyti kitų (lengvatinių) pelno mokesčio tarifų, (pagal PMĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas);
• 5 % pelno mokesčio tarifą, jeigu pelno nesiekiančio organizacijos vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300.000 Eur, išskyrus PMĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus (pagal PMĮ 5 straipsnio 2 dalies nuostatas);
• 0 % (nulinis) pelno mokesčio tarifą pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamajam pelnui, jeigu pagal PMĮ 5 straipsnio 2 dalies nuostatas pelno nesiekianti organizacija turi teisę taikyti 5 % pelno mokesčio tarifą ir tik tais atvejais, kai jos dalyvis (dalyviai) yra fizinis asmuo (ar fiziniai asmenys) bei per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį jos veikla nėra sustabdoma, ji nėra likviduojama, reorganizuojama ir dalys nėra perleidžiamos naujiems dalyviams (pagal PMĮ 5 straipsnio 2 dalies nuostatas). 

Pelno nesiekiančių vienetų pelno mokesčio bazei priskiriama gauta parama, panaudota ne pagal paskirtį. Labdaros ir paramos dalykai negali būti naudojami politinėms partijoms, valstybės politikams, politinei reklamai ar politinėms kampanijoms finansuoti ir politinių kampanijų dalyvių politinių kampanijų laikotarpiu atsiradusiems ar su politinėmis kampanijomis susijusiems skolos įsipareigojimams padengti. Gauta parama laikoma panaudota ne pagal paskirtį: kai gauta parama naudojama politinėms organizacijoms ir analitiniams centrams, valstybės politikams, politinei reklamai ar politinėms kampanijoms finansuoti bei politinių kampanijų dalyvių politinių kampanijų laikotarpiu atsiradusiems ar su politinėmis kampanijomis susijusiems skolos įsipareigojimams padengti; kai gauta parama perduodama kaip įnašas juridiniam asmeniui, kurio dalyvis yra paramos gavėjas; kai gauta parama panaudojama teikiant labdarą ne Labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka; kai panaudojama neatsižvelgiant į pelno nesiekiančio vieneto veiklą reguliuojančiame įstatyme nustatytus apribojimus; kai panaudojama ne visuomenei naudingiems tikslams, nustatytiems LPĮ 3 str. 3 dalyje, tenkinti.

Nuo 2019 metų mokestinio laikotarpio pelno nesiekiantys vienetai gali susimažinti apmokestinamąjį pelną lėšomis, tiesiogiai skiriamomis, t.y. faktiškai patirtomis, einamąjį mokestinį laikotarpį arba numatomomis tiesiogiai skirti per du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti. Apmokestinamasis pelnas, kurį privalo deklaruoti ir apmokestinti pelno nesiekiantys vienetai, apskaičiuojamas iš visų ūkinės komercinės veiklos atėmus neapmokestinamąsias pajamas, atskaičius leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus PMĮ 11 straipsnyje nustatyta tvarka, ir iš taip apskaičiuotos apmokestinamojo pelno sumos atėmus apmokestinamojo pelno dalį tiesiogiai skiriamą tenkinant viešuosius interesus vykdomai veiklai finansuoti. Pelno mokestis turi būti apskaičiuojamas ir deklaruojamas metinės pelno mokesčio deklaracijos PLN204N formoje (ir jos prieduose) iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio 15 dienos.

Svarbu akcentuoti, kad vadovaujantis PMĮ 51 straipsnio nuostatomis, pelno mokesčio deklaracijas privalo teikti visi mokesčių mokėtojai, kurių pajamos apmokestinamos pelno mokesčiu. Pagal PMĮ nuostatas deklaracijos teikiamos, neatsižvelgiant į tai, ar per mokestinį laikotarpį mokesčių mokėtojas apskaičiavo ar neapskaičiavo (nevykdė veiklos, apskaičiavo mokestinius nuostolius ar pelno nemoka pagal PMĮ nuostatas) pelno mokestį. Pelno nesiekiantys vienetai laikinai atleidžiami nuo metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo tokia pačia tvarka kaip ir pelno siekiantys vienetai, t. y. kai nevykdo veiklos. Pelno nesiekiantis vienetas gali būti pripažintas nevykdančiu veiklos jo kompetentingo valdymo organo sprendimu, jeigu pelno nesiekiantis vienetas:

• nesudarys ir nevykdys jokių sandorių;
• nevykdys atsiskaitymų su ūkio subjektais;
• negaus pajamų (išskyrus pelno nesiekiančio vieneto banko sąskaitose esamų piniginių lėšų palūkanas).

Pelno nesiekiantis vienetas, gavęs iki 2 % paramą (nuo 2020 metų – iki 1,2 %) pagal GPMĮ, yra laikomas veiklą vykdančiu vienetu ir neatleidžiamas nuo pelno mokesčio deklaracijų teikimo. Todėl organizacijos privalo deklaruoti ir mokėti avansinį pelno mokestį, jei praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamos pajamos viršijo 300 tūkst. Eur. Apskaičiuojant avansinio pelno mokesčio sumą, neatsižvelgiama į pelno mokesčio sumą, apskaičiuotą nuo gautos ne pagal Labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį, taip pat nuo iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gautos paramos dalies, viršijančios 250 MGL dydžio sumą.

Pelno nesiekiančios organizacijos privalo teikti:

• Paramos gavimo ir panaudojimo metinės ataskaitos FR0478 formą ir savo veiklos, susijusios su Labdaros ir paramos įstatymo (LPĮ) 3 str. 3 dalyje nurodytų visuomenei naudingų tikslų įgyvendinimu, laisvos formos ataskaitą.
• Nuo 2017-01-01 piniginės lėšos, sudarančios iki 2 % (nuo 2020 metų – iki 1,2 %) GPM sumos, yra laikomos juridinių asmenų gaunamos paramos dalyku pagal LPĮ, todėl juridinių asmenų duomenys apie iki 2016-12-31 gautas ir nepanaudotas šias pinigines lėšas ataskaitos FR0478 formoje už 2017 kalendorinius metus neturi būti teikiami.
• VMI prie FM viršininko 2006-05-30 įsakymu Nr. VA-49 patvirtintą mėnesio ataskaitos apie iš vieno asmens gautą paramą, didesnę kaip 15 000 Eur, PLN203 formą. Tinkamai užpildytą ataskaitą privalo pateikti AVMI iki kito mėnesio 15 dienos.