Turto įsigijimo kaina – išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius (rinkliavas), išskyrus Pridėtinės vertės mokestį, susijusius su šio turto įsigijimu.

Turto įsigijimo kaina yra išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus (taip pat mokėtinus) komisinius atlyginimus ir mokesčius (rinkliavas), susijusius su šio turto įsigijimu. Pridėtinės vertės mokestis į turto įsigijimo kainą neįskaitomas, neatsižvelgiant į tai, ar vienetas yra PVM mokėtojas, ar ne. Šis mokestis į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus įtraukiamas vadovaujantis PMĮ 24 straipsnio 2 dalimi.

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

Turto įsigijimo kaina jį perkant iš kitų asmenų turi būti nustatoma prie jo pirkimo kainos pridedant visus su pirkimu susijusius mokesčius (muitų, registravimo ir kt.), transportavimo, sumontavimo, patikrinimo, instaliavimo bei kitas tiesiogines išlaidas, susijusias su turto įsigijimu. Nereikšmingos (arba jeigu jos yra keletą mokestinių laikotarpių pastovios) trumpalaikio turto transportavimo ir jų paruošimo naudoti sumos gali būti neįskaičiuojamos į jo įsigijimo kainą, bet nurašomos kaip veiklos sąnaudos, t. y. priskiriamos leidžiamiems atskaitymams tą mokestinį laikotarpį, kurį jos patiriamos.

Jei turtas gaminamas, tai jo įsigijimo kaina turi būti nustatoma prie pagrindinių žaliavų, medžiagų, komplektuojančiųjų gaminių, sunaudotų gaminant šį turtą, įsigijimo kainos pridedant tiesiogines darbo ir netiesiogines (pridėtines) gamybos išlaidas, patirtas gaminant šį turtą. Į tokio turto įsigijimo kainą neįtraukiamos ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudos (pardavimų, bendrosios ir administracinės). Tais atvejais, kai vienetas nusprendžia nugriauti įsigytą ilgalaikį materialų turtą (pvz. pastatą) ir jo vietoje statyti naują savo veiklai vykdyti reikalingą ilgalaikį turtą (pastatą), tai nugriauto turto (pastato) nenudėvėtoji vertė (įsigijimo kainos ir sukaupto nusidėvėjimo skirtumas) yra įtraukiama į statomo objekto savikainą. Tačiau, jeigu vienetas įsigytą turtą nugriauna, tačiau jo vietoje nestato naujo savo veiklai vykdyti reikalingo ilgalaikio turto (pastato), tai nugriauto turto (pastato) nenudėvėtoji vertė (įsigijimo kainos ir sukaupto nusidėvėjimo skirtumas) leidžiamiems atskaitymams nepriskiriama, nes turtas nenaudojamas pajamoms uždirbti.

Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį valdomo ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kaina turi būti nustatoma prie lizingo (finansinės nuomos) sutartyje nurodytos turto vertės dengimo sumos (neįskaitant palūkanų) pridedant visus su pirkimu susijusius mokesčius (muitų, registravimo ir kt.), transportavimo, sumontavimo, patikrinimo, instaliavimo bei kitas tiesiogines išlaidas, susijusias su šio turto naudojimo parengimu. Vienetai, kurie tvarkydami finansinę apskaitą ir rengdami finansinę atskaitomybę, privalo vadovautis ar vadovaujasi VAS nuostatomis, įsigydami ilgalaikį turtą pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį, kurioje nenumatytos palūkanos, to turto įsigijimo kainą gali apskaičiuoti diskontuojant pagal vidutinę rinkos palūkanų normą minimalių lizingo įmokų sumą. Tokiu atveju, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, nuo šios apskaičiuotos turto įsigijimo kainos skaičiuojamas turto nusidėvėjimas arba amortizacija. Skirtumas (palūkanų tikroji rinkos kaina) pripažįstamas palūkanų sąnaudomis, priskiriamomis leidžiamiems atskaitymams, visą sutartyje nustatytą lizingo laikotarpį.

Jeigu vienetas turtą savo nuosavybėn gauna nemokamai ir nepatiria išlaidų (įskaitant mokesčių), susijusių su šio turto įsigijimu, tai pelno mokesčio apskaičiavimo atžvilgiu, vieneto nemokamai gauto turto įsigijimo kaina bus lygi nuliui ir tokio turto nusidėvėjimas arba amortizacija nebus skaičiuojama, jeigu PMĮ nenustatyta kitaip (pvz., reorganizavimo atveju).

Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, dotacija patirtoms sąnaudoms kompensuoti nepriskiriama apmokestinamosioms pajamoms. Šiuo atveju mažinama sąnaudų, kurioms kompensuoti dotacija gauta, suma. Todėl vienetas, įsigijęs turtą iš nacionalinio biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kitų valstybės pinigų fondų, savivaldybių fondų, Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų, apskaičiuodamas apmokestinamąjį pelną, už iš aukščiau minėtų finansinės paramos lėšų įsigyto ilgalaikio turto (ar jo dalies) nusidėvėjimo nepriskiria ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, o panaudotos dotacijos suma mažina nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas. Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, jeigu vienetas panaudota dotacijos suma nemažina apskaičiuotų sąnaudų sumų, tai, tokiu atveju, pelno mokesčio tikslais, vienetas gautą kapitalo subsidiją turi priskirti apmokestinamosioms pajamoms. Dotaciją priskyrus apmokestinamosioms pajamoms, iš dotacijos lėšų įsigyto ilgalaikio turto įsigijimo kaina apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną priskiriama leidžiamiems atskaitymams.

Jeigu vienetas gauna kapitalo subsidiją ilgalaikio turto forma, tai šio ilgalaikio turto įsigijimo kaina laikoma subsidijos teikimo (gavimo) faktą įforminančioje atitinkamoje sutartyje ar kitame kapitalo subsidijos (ilgalaikio turto) perdavimo faktą patvirtinančiame laisvos formos dokumente nurodyta to turto vertė. Ilgalaikio turto, gauto kaip kapitalo subsidija, įsigijimo kaina nepriskiriama leidžiamiems ar ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, nes, pelno mokesčio apskaičiavimo atžvilgiu, vienetas išlaidų nepatyrė.

Vienetai, kurie tvarkydami finansinę apskaitą ir rengdami finansinę atskaitomybę, privalo vadovautis ar vadovaujasi VAS nuostatomis, įsigydami ilgalaikį turtą brangiau nei jo tikroji rinkos kaina išsimokėtinai per ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį pagal sutartį, kurioje palūkanos nenurodytos arba jų dydis reikšmingai skiriasi nuo palūkanų tikrosios rinkos kainos, įsigijimo kainą gali apskaičiuoti diskontuojant pagal palūkanų tikrąją rinkos kainą mokėtiną sumą. Tokiu atveju nuo šios apskaičiuotos turto įsigijimo kainos skaičiuojamas turto nusidėvėjimas arba amortizacija. Skirtumas pripažįstamas palūkanų sąnaudomis, priskiriamomis leidžiamiems atskaitymams, visą sutartyje nustatytą išsimokėjimo laikotarpį.

Vienetai, siekdami panaikinti balanse įrašytus nuostolius, įstatymuose nustatyta tvarka, gali mažinti įstatinį kapitalą šiais būdais:

• sumažinant akcijų nominalias vertes;
• Jeigu yra mažinamas vieneto įstatinis kapitalas sumažinant akcijų nominalias vertes Akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka, tai yra laikoma, kad akcijų įsigijimo kaina šio vieneto dalyviams nesikeičia (t. y. lieka ta pati, kokia buvo iki šių akcijų nominalios vertės sumažinimo).
• anuliuojant akcijas. Jeigu vieneto įstatinis kapitalas yra mažinamas anuliuojant akcijas, vieneto dalyviai pripažįsta vertybinių popierių perleidimo nuostolius PMĮ 30 straipsnyje nustatyta tvarka.

Už prekes ir paslaugas įsigyto turto įsigijimo kaina – atitinkama suma, įtraukta į vieneto pajamas, gautas už šias prekes ir paslaugas, ir išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius (rinkliavas), susijusius su šio turto įsigijimu.

Jei turtas mainomas į kitą turtą, naujai įsigyto turto įsigijimo kaina yra išmainyto turto įsigijimo kaina. Jei išmainyto turto įsigijimo kainos negalima nustatyti, tai naujai įsigyto turto įsigijimo kaina yra šio turto tikroji rinkos kaina. 

Jei vieneto akcijas (dalis, pajus) jo dalyvis (dalininkas, pajininkas) apmoka turtu, to turto įsigijimo kaina vienetui yra ta pati, už kurią šį turtą įsigijo dalyvis (dalininkas, pajininkas). Ši vieneto turto įsigijimo kaina gali būti didinama akcininko (dalininko, pajininko) turto vertės padidėjimo pajamų, uždirbtų iš tokio šio turto perleidimo ir įtrauktų į akcininko (dalininko, pajininko) pajamas, kurios buvo apmokestintos, suma.