Vieneto ekonomika (ang. unit economics) yra metodas, taikomas analizuojant įmonės sąnaudų ir pajamų santykį, kai „vienetu“ apibrėžiamas pagrindinis pajamų šaltinio elementas. Vieneto ekonomikos modelis suponuoja du pajamų ir sąnaudų skaičiavimo būdus, priklausomai nuo to, kaip įmonės apibrėžia savo pajamų šaltinį. Abu metodai naudojami pelno ir nuostolio vienam klientui pritraukti apskaičiavimui.

1 metodas. Vienetas, apibrėžtas kaip „Parduota viena prekė“

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

Jei vienetas apibrėžiamas kaip „viena parduota prekė“, įmonė gali nustatyti savo pajamų / sąnaudų balansą. Taikant šį metodą, skaičiuojamas skirtumas tarp prekės pardavimo pajamų ir pardavimo išlaidų. Pavyzdys: tam tikras nešiojamasis kompiuteris parduotuvėje kainuoja 150 Eur. Pardavėjo patiriamos išlaidos 60 Eur., taigi įnašo marža bus: 90 Eur.

Norėdami suskaičiuoti bendrą sąnaudų vertę, turėtumėte apskaičiuoti parduotų prekių skaičių per tam tikrą laikotarpį. Tarkime, vienas klientas perka vidutiniškai vieną tokį nešiojamąjį kompiuterį. Pirmą mėnesį jis buvo parduotas 130 klientų. Bendra nešiojamųjų kompiuterių kaina = 19.500 Eur. Bendros kintamos išlaidos 8.450 Eur. Abiejų dydžių skirtumas: 11.050 Eur.

2 metodas. Vienetas, apibrėžtas kaip „vienas klientas“

Įmonėms, kurios „vienetą“ apibrėžia kaip „vieną klientą“, „vieneto ekonomika“ paprastai nustatoma pagal dviejų metrikų santykį: kliento aktyvumo laikotarpio vertę ir kliento pritraukimo kainą. Kliento aktyvumo vertė yra tai, kiek pinigų įmonė gauna iš kliento, kol jis nustoja pirkti iš įmonės. Norėdami apskaičiuoti šį rodiklį, turite padauginti vidutinę pirkimo vertę iš kartų ir trukmės, kiek klientas perka (metais ar mėnesiai, dienomis priklauso nuo įmonės veiklos srities).

Kliento pritraukimo kaina yra tai, kiek pinigų įmonė skiria klientui pritraukti. Tai apima visas pardavimo ir rinkodaros išlaidas (kampanijas, atlyginimus, programas ir pan.). Pavyzdys: 2020 m. X įmonė rinkodarai išleido 150 Eur. ir tais pačiais metais įsigijo 100 klientų. Taigi, vieno kliento pritraukimo kaina = 1,5 Eur.

Žinoma šis rodiklis skiriasi įvairiose pramonės šakose ir priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip pirkimo vertė, dažnumas, pardavimo ciklo trukmė, įmonės branda, klientų gyvenimo trukmė ir kt. Vis dėlto, nustatyta, kad nepriklausomai nuo įmonės veiklos srities tikimybė parduoti naujam klientui svyruoja tarp 5 ir 20 %, o pardavimo esamam klientui tikimybė siekia 60–70 %. Štai kodėl įmonė turi apskaičiuoti balansą tarp klientų aktyvumo trukmės ir naujų klientų pritraukimo išlaidų.

Duomenų analizė

Ekspertai tvirtina, kad idealiu santykiu laikomas 3:1. Kitaip tariant, jūsų klientų vertė turėtų būti tris kartus didesnė už jų pritraukimo išlaidas. Jei jūsų santykis yra mažesnis (pvz., 1:1), tai reiškia, kad išleidžiate per daug išteklių klientų pritraukimui ir tai rodo gresiančius nuostolius.

Apskaitoje „vieneto ekonomika" apima tokias sąvokas kaip prekės gamybos kaina, prekės pardavimo kaina, pelnas, sąnaudos, įskaitant tiek gamybos, tiek ir pardavimo sąnaudas, ir kitus su verslo veikla susijusius finansinius rodiklius. Pagal „vieneto ekonomiką", svarbu ne tik apskaičiuoti kiek pelno uždirbama iš kiekvieno pardavimo, bet ir nustatyti, ar pardavimo kaina užtikrina pakankamą pelningumą, kad užtikrintų verslo tvarumą ir augimą. Todėl apskaitoje „vieneto ekonomika" yra svarbus įrankis, leidžiantis verslo savininkams ir vadovams geriau suprasti savo verslo finansus, įvertinti pelningumą ir nuspręsti, ar reikia keisti kainodarą ar gamybos procesą, kad užtikrintų verslo sėkmę.