Asmeninės apsaugos priemonės (APP) ir profesinės rizikos vertinimas

Asmeninės apsaugos priemonės, tai yra bet kuri priemonė, kuri skirta turėti, dėvėti, siekiant apsaugoti darbuotoją nuo rizikos veiksnių ir poveikio sveikatai. Tai gali būti šalmai, pirštinės, apsauginiai rūbai. Darbdavio prievolė yra nemokamai tokiomis priemonėmis aprūpinti darbuotojus.

Kad žinoti ką išduoti, tam turi būti sudarytas rizikos vertinimo lentelė. Lentelė padeda įvertinti kokių priemonių reikia, pagal pareigybę. Tada sudaromas tokių priemonių sąrašas. Pagal pareigybę standartiškai išduodamos tinkamos priemonės ir jas parinkti reikia vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos teisės normomis, higienos normų nuostatomis, rizikos vertinimo duomenimis, darbo įrenginių techniniais dokumentais bei techniniu reglamentu „Amens apsaugos priemonės“.

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

Darbuotojų aprūpinimas asmeninėmis apsaugos priemonėmis

Reikia pasitvirtinti darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis aprašą. Tai vidinis dokumentas apie tai, kas išduoda priemones, kaip išduoda, kaip dėvėti, kada dėvėti. Asmeninė apsaugos priemonė naudojama kai negalima išvengti rizikos kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis. Manoma, kad asmeninės apsaugos priemonės yra mažiausiai efektyvios ir todėl naudojamos, kai kitomis priemonėmis negalima sumažinti rizikos. Jeigu asmeninė apsaugos priemonė dingo arba buvo sugadinta dėl darbuotojo kaltės, tai darbuotojas turi atlyginti nuostolius. Priemonė turi turi sąlygas, dydį, norminius teisės aktus, ergonominius reikalavimus, higienos normas, būti ženklinta CE ženklinimu. Priimant į darbą, darbuotojai privalo būti instruktuojami apie tokių priemonių paskirtį ir kada bei kaip jas naudoti. Tačiau būtinai reikalinga kontrolė. Turite pasižiūrėti ar dėvi, ar tinkamai dėvi. Jeigu darbuotojas piktybiškai atsisako dėvėti asmenines apsaugos priemones, vadovas privalo įspėti darbuotoją, raštiškai įspėti, nes darbdavys turės įrodyti, kad padarė viską ką galima, siekiant užtikrinti darbuotojo saugumą.

Kaip atskirti kokias asmeninės apsaugos priemones reikia išduoti? Laisvos formos lentelėje pažymėti su kokiu veiksniu susiduria darbuotojas, atlikdamas darbo užduotis. Pagal tai užpildoma darbuotojų asmeninių apsaugos priemonių kortelė. Darbuotojas gaudamas asmeninės apsaugos priemones, pasirašo kortelėje.

Profesinės rizikos vertinimas

Profesinės rizikos vertinimo dažniausiai įmonėse nebūna. Dar viena darbo vieta gali kainuoti ir porą šimtų eurų, 250 Eur. Įmonės dažnai dėl nežinojimo ar taupymo, jo neatlieka, bet iš tiesų pagal teisės aktų reikalavimus, prieš pradedant veiklą, reikia įvertinti riziką. Riziką galima įsiverti ir nemokamomis priemonėmis. Valstybinės darbo inspekcijos svetainėje yra įrankis OiRa. Šis įrankis padeda įsivertinti rizikas ypač įmonėms, kurios vykdo nepavojingą veiklą, tarkim biurams. Galite atsispausdinti, įsivertinti ir tai darbo inspekcijai tinka, patinka. Nekalbant apie temperatūrų matavimus, ar kitus, kur reikia labaratorijos. Visgi būtina paminėti, kad atlikus rizikos vertinimą, neverta pamiršti, jog reikia stebėti pokyčius visuose procesuose, atnaujinimuose. Periodiškai reikia peržiūrėti, jei pasikeitė įrenginiai ir riziką verta įvertinti pakartotinai.

Rizika – traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo galimybė bei kenskmingumo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) poveikio. Rizikos veiksnys – cheminis, fizikinis, biologinis, psichosocialinis ar fizinis veiksnys, keliantis ar galintis kelti pavojų darbuotojo saugai ir sveikatai.

Rizikos vertinimas (samprata) – galimo sužalojimo ar sveikatos pakenkimo laipsnio, esant pavojingai situacijai, visapusiškas įvertinimas, kad būtų galima parinkti atitinkamas saugos priemones.

Rizika vertinama projektuojant darbo vietas, organizuojant veiklai. Rizikos vertinimas atliekamas šiais etapais:

1. Parengiamieji darbai (numatoma apimtis kas bus vertinama);
2. Rizikos veiksnių tyrimas (rizikos dydžio nustatymas);
3. Rizikos pašalinimas ar sumažinimas;
4. Rizikos stebėjimas.

Pagal rizikos vertinimo darbų planą kiekybiškai tiriami (matuojami rizikos veiksnių dydžiai) ir kokybiškai įvertinami rizikos veiksniai (biologiniai, cheminiai, ergonominiai, fizikiniai, fiziniai, psichosocialiniai), keliantys ar galintys kelti pavojų darbuotojams. Įvertinamas šių veiksnių keliamas pavojus, atsižvelgiant į jų dydžius, tarpusavio sąveiką, veikimo trukmę, galimas pasekmes ir esamas apsaugos priemones.

Pakartoti rizikos vertinimą privaloma ir įvykus mirtinam nelaimingam atsitikimui, taip pat įvykus lengvam nelaimingam atsitikimui, bet po tyrimo paaiškėjus, kad galėjo pasibaigti mirtimi. Nustačius, reikia pasižiūrėti kas sukėlė grėsmę ir ją pašalinti. Taip pat riziką reikia įvertinti pakartotinai, priėmus ir pasikeitus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams, kai yra sugriežtinami, nustačius profesinę ligą darbuotojui ir Lietuvos respublikos valstybinės darbo inspekcijos inspektoriui nustačius teisės aktų pažeidimus.