Darbas motinystės ir vaiko priežiūros išmokų gavimo metu

Su nauja Vaiko priežiūros išmokų skyrimo tvarka, kuri įsigaliojo nuo 2023-01-01 gimusiems vaikams, pasikeitė ir darbo galimybės išmokų gavimo metu.

Prieš tai buvusi sistema, kuomet išmoka buvo mažinama jei asmuo turėjo pajamų iš darbo (tarnybos) sutartį ar iš darbo santykiams prilygintų teisinių santykių šių motinystės atostogų metu:

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

• Tėvystės mėnesio laikotarpiu;
• Nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpių („dekretas“)
• Vaiko priežiūros atostogų laikotarpių – BET tik pirmaisiais metais.

Antraisiais vaiko priežiūros atostogų metais, gaunamos pajamos nebuvo ribojamos. Dėl šios priežasties daugelis šeimų pasinaudodavo šia galimybe ir išmoką perrašydavo ant to asmens (mamos, tėčio, senelių), kurie gaudavo didžiausias pajamas. Ir tuo metu, išmokos gavėjas galėdavo dirbti bei gauti papildomas pajamas, net ir dirbant pagal darbo sutartį.

Su nauja tvarka, būsimi ir esami tėvai atsidūrė kryžkelėje bei nežinioje – tai ar galima dirbti motinystės išmokų laikotarpiu ar visgi ne?

Ką sako įstatymas?

Įstatymas dirbti nedraudžia. Tiesiog su nauja vaiko priežiūros išmokų skyrimo tvarka, darbo galimybės nebėra skirstomos į „pirmuosius ir antruosius vaiko priežiūros atostogų metus“. Tai reiškia, kad darbo galimybės ir suvaržymai priklauso ne nuo laikotarpio, o nuo tuo metu mokamos išmokos.

Kada išmoka bus mažinama?

Išmoka bus mažinama, kai darbo užmokestis bus gaunamas:

• neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių metu;
• nėštumo ir gimdymo atostogų metu;
• tėvystės atostogų metu.

Kada išmoka NEbus mažinama?

Išmoka NEbus mažinama, jeigu vaiko priežiūros išmokos ir darbo užmokesčio bendra suma neviršija asmens vidutinio darbo užmokesčio.

Ir būtent ties šia ,, asmens vidutinio darbo užmokesčio” sąvoka atsiranda daug skirtingų nuomonių bei dezinformacijos, nes daugeliui tėvų tiesiog nėra iki galo aišku – ir aš tai visiškai pateisinu.

Taigi, kad būtų lengviau suprasti, ką įstatymo leidėjai turėjo omenyje, pabandykime pamodeliuoti dvi situacijas. Situacijose pateikiami išmokų bei darbo užmokesčio dydžiai yra ,,ant popieriaus’’, t.y. prieš mokesčius.

Pavyzdys nr. 1 – Asmuo uždirba 3.500 Eur “ant popieriaus”

Asmuo, pasirinkęs išmokų gavimo laikotarpį iki kol vaikui sukaks 18 mėnesių, turėtų gauti tokio dydžio išmoką:

• Nėštumo ir gimdymo 77,58% – 2.715 Eur (apytiksliai dauginame x 4, nes išmokos gavimo laikorpis yra 126 dienos);
• Vaiko priežiūros 60% – 2.100 Eur;
• Vaiko priežiūros neperleidžiamais mėnesiais 78% – 2.730 Eur;
• Tėvystės 77,58% – 2.715 Eur.

Iš pateikto pavyzdžio, galime pasiskaičiuoti, kad kai mokamos išmokos dydis yra 60%, t.y. 2100 Eur per mėnesį, tam, kad asmuo galėtų ir toliau gauti nesumažintą išmoką, jo išmokos + darbo užmokesčio dydis turi neviršyti jo buvusio vidutinio darbo užmokesčio = 3500 Eur.

Matematika atrodo paprasta: 3500 – 2100 = 1400 Eur – tiek asmuo gali papildomai užsidirbti, kad nebūtų mažinama išmoka.

Pavyzdys nr. 2 – Asmuo uždirba 5000 Eur “ant popieriaus”

Atkreipkite dėmesį, kad šiuo atveju asmens gaunama išmoka nedaug skirsis nuo pavyzdyje nr. 1 pateiktų skaičiavimų, nes visoms, išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogų išmokai, yra taikomos šalyje numatytos „lubos“.

Lubos negali viršyti dviejų vidutinių darbo užmokesčių šalyje. 2023 m. II ketvirčio metu yra patvirtinta, kad vienas vidutinis darbo užmokestis yra 1880,80 Eur.

Taigi, asmuo, pasirinkęs išmokų gavimo laikotarpį iki kol vaikui sukaks 18 mėnesių, turėtų gauti tokio dydžio išmoką:

• Nėštumo ir gimdymo 77,58% – 3.879 Eur (apytiksliai dauginame x 4, nes išmokos gavimo laikotarpis yra 126 dienos);
• Vaiko priežiūros 60% – 2.265,36 Eur;
• Vaiko priežiūros neperleidžiamais mėnesiais 78% – 2.944,97 Eur;
• Tėvystės 77,58% – 2.918,24 Eur;

Kai išmokos dydis yra 60%, asmeniui, uždirbančiam 5.000 Eur ji yra mažesnė dėl taikomų lubų. Tad vietoj 3.000 Eur, išmoka tuo laikotarpiu jau yra sumažinta – 2.139 Eur.

Ir šiame pavyzdyje, susiduriame su absurdiška situacija – lubos yra taikomos ne tik išmokai, bet ir apskaičiuojant buvusį vidutinį darbo užmokestį iki kurio galima užsidirbti papildomai, kad nebūtų mažinama išmoka.

Tad iš pirmo galėtų atrodyti, kad demokratinėje valstybėje, kurioje yra taikomi išmokų dydžių apribojimai, matematika tokiu atveju turėtų atrodyti taip: 5.000 – 2.139 =2.861 Eur – tiek asmuo gali papildomai užsidirbti, kad nebūtų mažinama išmoka.

Tačiau, Lietuvoje tokia logika nėra vadovaujamasi ir taikoma tokia matematika: 3761,60 – 2139 =1.622,60 Eur. Kaip matote, įstatymo pokyčiai asmeniui leidžia užsidirbti, bet tą užsidirbimą irgi apriboja lubomis.

Tai reiškia, kad didėjant įstatymuose numatytiems apribojimams – luboms, šis skaičius taip pat didės, bet tai taip pat reiškia, kad kad asmenys, gaunantys didesnes pajamas iš darbo santykių, yra diskriminuojami, nes kuo daugiau uždirbti, tuo mažiau gali papildomai užsidirbti, kad nebūtų mažinama išmoka.

Ktaip tariant, 1.622,60 Eur suma, kurią bus galima užsidirbti bus taikoma tiek 3.700 Eur, tiek 5.000 Eur, tiek 7.000 Eur ir t.t. gaunantiems asmenims. Jei bendrai kalbant vertiname, kad visi šie asmenys dirba vienodą valandų skaičių, vadinasi skiriasi jų darbo galios kaina ir čia atsiduriame įdomiame kontekte – kad kuo daugiau uždirbti, tuo mažiau gali papildomai dirbti: juk tokių asmenų valandanis įkainis skirsis.