Darbo sutarties nutraukimo pagrindai

Darbo kodeksas numato ne vieną darbo sutarties nutraukimo pagrindą. Pagal Darbo kodekso 53 straipsnio nuostatas darbo sutartis gali pasibaigti net keliais pagrindais. Tačiau dažnai kyla klausimas, o kokiais visgi atvejais darbdavys negali nutraukti darbo sutarties?

Darbo sutarties nutraukimo atvejai pagal 53 straipsnį

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

Pagal minėto Darbo kodekso straipsnio nuostatas darbo sutartis gali pasibaigti nutraukus darbo sutartį šalių susitarimu; nutraukus darbo sutartį vienos iš šalių iniciatyva; nutraukus darbo sutartį darbdavio valia; nutraukus darbo sutartį nesant šalių valios; mirus darbo sutarties šaliai – fiziniam asmeniui; LR socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, kai neįmanoma nustatyti darbdavio – fizinio asmens ar darbdavio atstovų buvimo vietos; kitais šiame Darbo kodekse ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais.

Viena iš darbo teisės funkcijų – apsaugoti darbuotoją

Viena iš darbo teisės funkcijų yra apsauginė ir nukreipta ne tik į pačių darbo santykių išsaugojimą, bet ir į tam tikras garantijas, todėl įstatymų leidėjas numato apribojimus nutraukiant darbo sutartį, susijusius su specifinėmis darbuotojų savybėmis, kurių buvimas reikalauja ypatingos apsaugos toms darbuotojų grupėms, taip pat tam tikrais atvejais numato išeitines išmokas bei įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminus.

Laikinasis nedarbingumas arba atostogos

Vienas iš tokių apribojimų – darbo sutarties nutraukimas darbuotojo laikinojo nedarbingumo arba atostogų metu. Darbo kodekso 65 straipsnio 6 dalyje numatyti išimtiniai atvejai, kai darbo santykiai gali būti nutraukti nesulaukus laikinojo nedarbingumo arba atostogų pabaigos: šalių susitarimu; darbuotojo iniciatyva; suėjus terminuotos darbo sutarties terminui; pasibaigus darbdaviui. Taigi, kaip akcentuoja Darbo teisės skyriaus teisininkė Austėja Matesovičienė, turint laikiną nedarbingumą arba esant kasmetinėse atostogose darbo sutartis gali būti nutraukta tik minėtais atvejais. Visais kitais atvejais, pavyzdžiui, nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva, darbo sutartis gali būti nutraukta pirmą dieną darbuotojui grįžus iš laikinojo nedarbingumo arba suteiktų atostogų.

Garantijos nėščiosioms ir neseniai pagimdžiusioms darbuotojoms

Didžiausios su darbo sutarties nutraukimu susijusios garantijos yra taikomos nėščiosioms ir neseniai pagimdžiusioms darbuotojoms. Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku (darbuotojos nėštumo faktas yra patvirtinamas darbdaviui pateikus gydytojo pažymą apie nėštumą), kol jos kūdikiui sukaks 4 mėnesiai, gali būti nutraukta tik darbo sutarties šalių susitarimu; darbuotojos iniciatyva tiek be svarbių priežasčių, tiek ir esant svarbioms priežastims; darbuotojos iniciatyva išbandymo metu, kai per išbandymo laikotarpį darbuotoja pati nusprendžia, jog jai darbas nėra tinkamas; nesant darbo sutarties šalių valios; kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui; teismas arba darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys (tai yra vienintelis atvejis, kai darbo sutartis gali būti nutraukta darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Specialistė akcentuoja, kad kitokiais pagrindais per minimus laikotarpius darbo sutartis negalėtų būti nutraukta, taigi kitais pagrindais atleidimas būtų galimas tik apsaugos laikotarpiui pasibaigus, t. y. kai darbuotojos kūdikiui sukaks 4 mėnesiai.

Svarbu paminėti ir tai, kad ne visais atvejais darbo sutartis gali būti nutraukta ir kūdikiui sukakus 4 mėnesiams, kadangi Darbo kodekso nuostatos numato išimtį, kad su darbuotoju nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės pagal 57 Kodekso straipsnį (išskyrus kai darbo sutartis nutraukiama dėl to, kad darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo arba jo dalies perdavimo atveju, arba dėl darbdavio pasibaigimo), apribojimai nutraukti darbo sutartį galioja tol, kol vaikui sukanka treji metai.

Teisininkė A. Matesovičienė pabrėžia, kad su darbuotojais, kurie ne tik augina vaiką iki trejų metų, tačiau yra ir šio vaiko nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio valia DK 59 straipsnio pagrindu.

Pateikiame pavyzdį. Tėvai augina vienų metų vaiką ir abu tėvai yra laikomi auginančiais vaiką iki trejų metų. Vienas iš tėvų, pavyzdžiui, vaiko motina, yra išėjęs į vaiko priežiūros atostogas, kol vaikui sukaks dveji metai. Taigi vaiko motina negalėtų būti atleista iš darbo ne tik darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, bet ir darbdavio valia. Vaiko tėvui, kuris tuo metu dirbtų ir darbovietėje būtų per daug darbuotojų (darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui taptų perteklinė dėl darbo organizavimo pakeitimų arba kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla), negalėtų būti taikomas atleidimas iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės pagal Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tačiau galėtų būti taikomas darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia pagal 59 Darbo kodekso straipsnį.

Darbo sutarties nutraukimas dėl priežasties

Anot teisininkės, jeigu yra Darbo kodekse arba kitame įstatyme nustatyta priežastis, leidžianti pabaigti darbo sutartį, darbdavys priima sprendimą nutraukti darbo sutartį, o suėjus darbo sutarties terminui arba mirus darbuotojui konstatuoja darbo sutarties pasibaigimą. Darbdavio sprendimas įforminamas raštu, pavyzdžiui, priimamas įsakymas, ir perduodamas darbuotojui nedelsiant. Jeigu darbo santykių pasibaigimo diena yra nukeliama, papildomai darbdavys turi nurodyti, ar nukeliama iki konkrečios datos, jeigu ji yra žinoma, pavyzdžiui, darbuotojo atostogų atveju, ar kol atsiras konkrečios aplinkybės, pavyzdžiui, pasibaigs darbuotojo laikinasis nedarbingumas.

Sprendimas nutraukti darbo santykius gali būti perduotas įvairiai

Darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo santykius arba konstatuoti darbo sutarties pasibaigimą gali būti perduotas darbuotojui ne tik įteikiant originalų rašytinį dokumentą, bet ir išsiųstas paštu; įprastai naudojamomis informacinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, el. paštu; mobiliaisiais įrenginiais, su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti ir atsispausdinti.