Finansinės sankcijos pagal Užimtumo įstatymą

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymu, nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, atlieka Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir policija.

Darbdavys, nesudaręs darbo sutarties raštu arba nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, yra baudžiamas finansine sankcija nuo 868 iki 2.896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2.896 iki 5.792 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

Taip pat, jeigu darbo santykiai nėra pasibaigę, darbdavys įpareigojamas sudaryti su nelegaliai dirbusiu asmeniu darbo sutartį raštu ir pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai, kad darbo sutartis sudaryta ir darbuotojas priimtas į darbą bei sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalis).

Darbdavys, įdarbinęs asmenį, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos baudžiamas finansine sankcija nuo 868 iki 2.896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5.792 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Taip pat darbdavys įpareigojamas nutraukti darbo santykius su nelegaliai dirbančiu asmeniu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo, sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, visas šioje dalyje numatytų sumų pervedimo į šalį, į kurią grįžo ar buvo grąžintas trečiosios šalies pilietis, išlaidas ir trečiosios šalies piliečio grąžinimo išlaidas (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu darbdavys, nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį dirbti tam tikro darbo, yra subrangovas, tiesioginis jo rangovas yra subsidiariai atsakingas už nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą, išskyrus atvejį, kai jis raštu iš subrangovo pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti. Jeigu rangovas ar kiti subrangovai žinojo apie tai, kad darbdavys yra nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį, jie taip pat yra subsidiariai atsakingi nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą. Taip pat rangovas baudžiamas nuo 868 iki 2.896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį.

Tokie patys veiksmai, padaryti rangovo, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą rangovui nuo 2.896 iki 5.792 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalis). Darbdavys, įdarbinęs trečiosios šalies pilietį, bet ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalavęs iš trečiosios šalies piliečio pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje bei darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nesaugojęs nurodytų dokumentų kopijų ir (ar) nepateikęs jų Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui ar kitoms šio Užimtumo įstatyme 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms jų reikalavimu, Valstybinės darbo inspekcijos baudžiamas nuo 200 iki 400 Eur už kiekvieną padarytą pažeidimą. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 400 iki 800 Eur už kiekvieną padarytą pažeidimą (Užimtumo įstatymo 57 straipsnis).

Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nepažymėjo darbuotojo dirbtų viršvalandžių; darbuotojo darbo laiką švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; darbuotojo darbo laiką naktį, skiria baudą darbdaviui nuo 200 iki 600 Eur. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 600 iki 1.200 Eur. Taip pat darbdavys įpareigojamas atkurti iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, dėl kurių buvo konstatuotas nedeklaruotas darbas (Užimtumo įstatymo 58 straipsnis).