Fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos pajamų deklaravimas ir pajamų mokesčio sumokėjima

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) galutinai išvykdamas iš Lietuvos, mokesčių administratoriui turi pateikti, pajamų mokesčio deklaraciją, kurioje turi nurodyti galutinio išvykimo iš Lietuvos datą, ir joje deklaruoti visas mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) iki galutinio išvykimo iš Lietuvos dienos tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse gautas pajamas ir nuo jų į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėtą (mokėtiną) mokestį. Pajamų mokestis nuo tokių deklaruotų pajamų turi būti sumokėtas iki nuolatinio Lietuvos gyventojo galutinio išvykimo iš Lietuvos dienos.

Jeigu iki galutinio išvykimo iš Lietuvos nuolatinis Lietuvos gyventojas pardavė ar kitaip perleido nuosavybėn Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą trumpiau negu 2 metus iki būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, ir iki galutinio išvykimo iš Lietuvos dienos toks gyventojas dar neįsigijo kito EEE valstybėje esančio gyvenamojo būsto, kuriame būtų deklaruota jo gyvenamoji vieta, tokios būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos pagal GPMĮ nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms (t. y. netenkinama GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte nustatyta sąlyga), todėl nuo tokių pajamų gyventojas turi sumokėti pajamų mokestį Lietuvoje. Pajamų mokestis nuo deklaruotų pajamų turi būti sumokėtas iki nuolatinio Lietuvos gyventojo galutinio išvykimo iš Lietuvos dienos. Jeigu iki mokestinio laikotarpio, kuriuo gyventojas galutinai išvyko iš Lietuvos, pabaigos toks gyventojas įsigys kitoje EEE valstybėje esantį gyvenamąjį būstą, teikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją už tą mokestinį laikotarpį, pajamas už parduotą gyvenamąjį būstą turės teisę priskirti neapmokestinamosioms pajamoms. Jeigu gyventojas kitoje EEE valstybėje esantį gyvenamąjį būstą įsigys mokestinį laikotarpį, sekantį po mokestinio laikotarpio, kuriuo gyventojas galutinai išvyko iš Lietuvos, ir bus tenkinama GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte nustatyta sąlyga, kad kitas EEE valstybėje esantis gyvenamasis būstas bus įsigytas per vienerius metus nuo EEE valstybėje turėto gyvenamojo būsto pardavimo, tai gyventojas turės teisę patikslinti savo metinę pajamų mokesčio deklaraciją už galutinio išvykimo iš Lietuvos mokestinį laikotarpį, tokio būsto pardavimo pajamas priskiriant neapmokestinamosioms pajamoms.

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

Toks gyventojas taip pat privalo pateikti mokesčių administratoriui ir metinę pajamų mokesčio deklaraciją už mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus), kuriuo jis galutinai išvyko iš Lietuvos. Deklaracija turi būti pateikta ir pajamų mokestis nuo visų gyventojo galutinio išvykimo iš Lietuvos mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) Lietuvoje ir užsienio valstybėse gautų pajamų turi būti sumokėtas iki kito mokestinio laikotarpio (kalendorinių metų) gegužės 1 d.

Pajamų mokesčio nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo tvarka nustatyta GPMĮ 27 straipsnyje (žr. GPMĮ 27 str. komentarą).

Pateikiami pavyzdžiai:

2019 m. liepos 5 d. nuolatinis Lietuvos gyventojas galutinai išvyksta iš Lietuvos. 2019 metais toks asmuo išbuvo Lietuvoje 186 dienas.

Iki galutinio išvykimo iš Lietuvos dienos minėtas gyventojas Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui turi pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, nurodydamas galutinio išvykimo iš Lietuvos datą, ir joje deklaruoti visas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki liepos 5 d. tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse gautas pajamas ir nuo jų apskaičiuotą bei sumokėtą (mokėtiną) mokestį. Pajamų mokestis nuo tokių pajamų turi būti sumokėtas į Lietuvos Respublikos biudžetą iki tokio gyventojo galutinio išvykimo iš Lietuvos dienos, t. y. šiuo atveju iki 2019 m. liepos 5 d. Taip pat toks asmuo iki 2020 m. liepos 1 d. (pagal GPMĮ nuostatas – iki 2020 m. gegužės 4 d., tačiau dėl COVID-19 pandemijos 2019 metų deklaracijų pateikimo terminas atidėtas iki 2020 m. liepos 1 d.) Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui privalo pateikti ir metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2019 metus ir joje deklaruoti visas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėje, į kurią gyventojas išvyko, tiek ir iš kitų užsienio valstybių 2019 metais gautas pajamas bei nuo jų apskaičiuotą ir į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėtą (mokėtiną) mokestį bei sumokėti mokestį nuo tokių pajamų.

2019 m. kovo 20 d. nuolatinis Lietuvos gyventojas galutinai išvyksta iš Lietuvos. Šis gyventojas buvo laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju 2017 ir 2018 metais. Prieš galutinai išvykdamas iš Lietuvos, minėtas gyventojas Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui turi pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, nurodydamas galutinio išvykimo iš Lietuvos datą, ir joje deklaruoti visas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki kovo 20 d. tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse gautas pajamas bei nuo jų į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėtą (mokėtiną) mokestį. Toks asmuo iki 2020 m. liepos 1 d. (pagal GPMĮ nuostatas – iki 2020 m. gegužės 4 d., tačiau dėl COVID-19 pandemijos 2019 metų deklaracijų pateikimo terminas atidėtas iki 2020 m. liepos 1 d.) mokesčių administratoriui privalo pateikti ir metinę pajamų deklaraciją už 2019 metus bei sumokėti pajamų mokestį.

Ši taisyklė netaikoma fiziniams asmenims, kurie atitinka GPMĮ 4 straipsnio 3 dalies kriterijus, t. y. fiziniams asmenims, kurie buvo laikomi nuolatiniais Lietuvos gyventojais ne mažiau kaip trimis vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais ir galutinio išvykimo iš Lietuvos mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje išbuvo mažiau nei 183 dienas (žr. GPMĮ 4 str. 3 dalies komentarą).

Fizinis asmuo, kuris buvo laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju ne mažiau kaip trimis vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais (kalendoriniais metais) ir galutinio išvykimo iš Lietuvos mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) Lietuvoje išbuvo mažiau kaip 183 dienas, mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais), kuriuo galutinai išvyksta iš Lietuvos, yra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju iki galutinio išvykimo iš Lietuvos dienos. Toks asmuo iki galutinio išvykimo iš Lietuvos dienos Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui turi pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, nurodydamas galutinio išvykimo iš Lietuvos datą, ir joje deklaruoti visas galutinio išvykimo iš Lietuvos mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse gautas pajamas ir nuo jų apskaičiuotą bei į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėtą (mokėtiną) mokestį. Mokestis nuo tokių pajamų turi būti sumokėtas iki gyventojo galutinio išvykimo iš Lietuvos dienos.

Jeigu iki galutinio išvykimo iš Lietuvos nuolatinis Lietuvos gyventojas pardavė ar kitaip perleido nuosavybėn EEE valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą trumpiau negu 2 metus iki būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, ir iki galutinio išvykimo iš Lietuvos dienos toks gyventojas dar neįsigijo kito EEE valstybėje esančio gyvenamojo būsto, kuriame būtų deklaruota jo gyvenamoji vieta, tokios būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos pagal GPMĮ nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms (t. y. netenkinamos GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte nustatytos sąlygos), todėl nuo tokių pajamų gyventojas turi sumokėti pajamų mokestį Lietuvoje. Pajamų mokestis nuo deklaruotų pajamų turi būti sumokėtas iki nuolatinio Lietuvos gyventojo galutinio išvykimo iš Lietuvos dienos.

Jeigu iki galutinio išvykimo iš Lietuvos nuolatinis Lietuvos gyventojas pardavė ar kitaip perleido nuosavybėn EEE valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą trumpiau negu 2 metus iki būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, ir iki galutinio išvykimo iš Lietuvos dienos gyventojas jau įsigijo kitą EEE valstybėje esantį gyvenamąjį būstą, kuriame deklaravo savo gyvenamąją vietą, gyvenamojo būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje gyventojas gali priskirti pajamų mokesčiu neapmokestinamosioms pajamoms.

Pajamų mokesčio nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir metinės pajamų deklaracijos pateikimo tvarka nustatyta GPMĮ 27 straipsnyje (žr. GPMĮ 27 str. komentarą).

Pateikiamas pavyzdys:

2019 m. vasario 20 d. fizinis asmuo, kuris buvo laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju nuo 2000 metų, galutinai išvyksta iš Lietuvos. Kadangi toks asmuo ilgiau negu tris vienas paskui kitą einančius mokestinius laikotarpius buvo laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, o 2019 metais Lietuvoje išbuvo 51 dieną (t. y. mažiau kaip 183 dienas), pagal GPMĮ 4 straipsnio 3 dalies nuostatas 2019 metais jis yra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju iki galutinio išvykimo iš Lietuvos dienos, t. y. iki 2019 m. vasario 20 d. Prieš galutinai išvykdamas iš Lietuvos mokesčių administratoriui jis turi pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, nurodydamas galutinio išvykimo iš Lietuvos datą, ir joje deklaruoti laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki vasario 20 d. visas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse gautas pajamas bei nuo jų apskaičiuotą ir į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėtą (mokėtiną) mokestį. Mokestis nuo deklaruojamų pajamų į Lietuvos Respublikos biudžetą turi būti sumokėtas iki tokio asmens galutinio išvykimo iš Lietuvos dienos, t. y. iki 2019 m. vasario 20 d.

Pagal šio straipsnio 2 dalį deklaruojamoms su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms ir ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokoms taikoma metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau - MNPD) dalies apskaičiavimo tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 298 ,,Dėl pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 29 straipsnio 2 dalį deklaruojamoms pajamoms taikomos metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio ir metinio papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio dalies apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo”.

Pagal šio straipsnio 2 dalį taikoma MNPD dalis apskaičiuojama pagal formulę:

MNPD dalis = MNPD x d/365

MNPD – tai metinis neapmokestinamųjų pajamų dydis, kuris galėtų būti taikomas gyventojui, jeigu jis visą mokestinį laikotarpį, kurį galutinai išvyko, būtų buvęs nuolatiniu Lietuvos gyventoju;

d – dienų skaičius nuo mokestinio laikotarpio pradžios iki galutinio išvykimo dienos.

Pateikiamas pavyzdys:

2019 m. gegužės 18 d. fizinis asmuo, kuris visą laiką buvo laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, galutinai išvyksta iš Lietuvos. Iki galutinio išvykimo iš Lietuvos mokesčių administratoriui jis privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, nurodydamas galutinio išvykimo iš Lietuvos datą. Deklaruojamos visos šio asmens laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki gegužės 18 d. tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse gautos pajamos.

Tarkime, toks asmuo, skaičiuodamas nurodyto laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, turi teisę pasinaudoti neapmokestinamuoju pajamų dydžiu (toliau – NPD) (kadangi 2019 metais nuo sausio 1 d. iki gegužės 18 d. jis gavo tik su darbo santykiais susijusių pajamų – 2200 Eur). Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki gegužės 18 d., t. y. per 2019 metų 138 dienas gautoms pajamoms taikomo MNPD dalį gyventojas apskaičiuoja taip:

MNPD = 3600 (Eur), kadangi gyventojo metinės pajamos neviršija 6660 eurų (555 Eur x 12 mėn.)

Apskaičiuojama gyventojo gautoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms taikytina MNPD dalis:

3600 x 138/365 = 1361,10 (Eur).