Individuali veikla ar mažoji bendrija

Šiandien vis daugiau lietuvių ryžtasi imtis smulkaus verslo. Individuali veikla ir mažoji bendrija – populiariausi būdai tokį verslą įteisinti. Abu puikiai tinka verslo pradžiai, tačiau yra pakankamai skirtingi ir turi savų privalumų. „Pradedant dirbti sau dažnai svarstoma, kurią iš šių verslo formų pasirinkti. Patariame atsakyti į keletą klausimų, susijusių su įsipareigojimais ir verslo planais“, – sako apskaitos įmonės „buhalterės.lt“ vykdomoji direktorė Ieva Kaukėnė.

• Kokie įsipareigojimai? Vykdydami individualią veiklą pagal pažymą, įsipareigojate visu savo turtu. Mažoji bendrija yra ribotos atsakomybės įmonė. Tai reiškia, kad nesėkmės atveju turėsite atsakyti tik įmonės turtu.

  Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

  

• Kiek laiko planuojate vykdyti veiklą? Individualią veiklą galite nutraukti bet kuriuo metu. Nutraukimas yra paprastas ir nemokamas – tereikia Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateikti prašymą, kuris patvirtinamas per kelias dienas. Tad individuali veikla puikiai tinka, jei verslą ketinate vykdyti trumpą laikotarpį. Mažosios bendrijos veiklos sustabdymas arba likvidavimas yra sudėtingesnis ir reikalauja papildomų išlaidų. „Sustabdyti įmonės veiklą leidžiama iki 5 metų pateikiant prašymą VMI, tačiau už tą laikotarpį finansines ataskaitas vis tiek privaloma teikti. Likviduojant įmonę veikla yra nutraukiama – likvidavimo procesai trunka iki 7 mėnesių, – paaiškina I. Kaukėnė. – Kita išeitis – mažąją bendriją galite parduoti.“

• Ar veiklą vykdysite vienas? Individualią veiklą gali vykdyti vienas asmuo. Jei drauge veikti nori keli asmenys, kiekvienas turi išsiimti individualios veiklos pažymą ir sudaryti jungtinę veiklos sutartį. Mažoji bendrija gali turėti nuo vieno iki dešimt narių.

„Svarbu paminėti, kad abiem šiais atvejais galima įdarbinti kitus asmenis pagal darbo sutartį. Dažnai painiojamasi ir galvojama, kad vykdant individualią veiklą įdarbinimas negalimas“, – atkreipia dėmesį I. Kaukėnė.

• Ar turite buhalterinių žinių? Vykdant individualią veiklą, kiekvienais metais būtina pateikti asmens pajamų deklaraciją. VMI svetainėje galima rasti instrukcijų, kaip susitvarkyti buhalteriją ir pateikti deklaraciją savarankiškai. Turint mažąją bendriją kasmet privaloma teikti įmonės finansines ataskaitas Registrų centrui, metines deklaracijas VMI ir „Sodrai“, priklausomai, kokiu būdu narys išsiima lėšas. Įstatymas leidžia visus dokumentus tvarkyti ir teikti patiems įmonių vadovams. „Tačiau prasidėjus deklaracijų teikimo laikotarpiui sulaukiame prašymų padėti tiek iš mažosios bendrijos narių, tiek iš individualią veiklą vykdančių asmenų. Dažnai pritrūksta kompetencijos susigaudyti tarp visos informacijos, priimtų įstatymų ir tvarkų“, – sako „buhalterės.lt“ vykdomoji direktorė.

• Kokie mokesčiai? I. Kaukėnė atkreipia dėmesį, kad abiem atvejais mokestinė sistema yra paini ir sudėtinga. „Dažnam piliečiui tai lyg tamsus miškas. Kiekvieną situaciją reikia vertinti individualiai ir nagrinėti, kokie mokesčiai ir jų dydžiai yra taikomi. Sąlygos skiriasi, jei asmuo dirba kitur pagal darbo sutartį, aktualios motinystės, ligos ir kitos išmokos, taip pat kokiu būdu atskaitomos išlaidos, išsiimamos uždirbtos lėšos ir kt. Susigaudyti mokesčių labirinte gali padėti specialios skaičiuoklės“, – priduria ji.

Individualią veiklą vykdančių asmenų pajamos apmokestinamos:

• privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) – 6,98 % (nuo 90 % apmokestinamųjų pajamų). Jei asmuo nėra draustas kitoje darbovietėje arba Ligonių kasoje, šiuo metu minimali mėnesinė įmoka 50,95 Eur;

• valstybiniu socialiniu draudimu (VSD) – nuo 12,52 % iki 15,52 % (nuo 90 % apmokestinamųjų pajamų);

• gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) – nuo 5 iki 15 %, priklausomai nuo uždirbtų pajamų.

Galima pasirinkti iš dviejų išlaidų atskaitymų metodų:

• 30 % nuo gautų pajamų – nekaupiant išlaidas patvirtinančių dokumentų;

• faktinės išlaidos – kaupiant išlaidas patvirtinančius dokumentus bei apskaitant išlaidas.

Pavyzdžiui, jei asmuo per metus uždirbo 30 000 Eur ir patirtas išlaidas skaičiuoja 30 % nuo pajamų, visi mokesčiai sudarys 4.875,50 Eur. Individualios veiklos mokesčių skaičiuoklę galima rasti „Sodros“ svetainėje.

Mažajai bendrijai ir jos nariui taikomi:

• pelno mokestis – 5 arba 15 % (pirmaisiais metais gali būti 0 %). Pelno mokesčio tarifą galima pasitikrinti „buhalterės.lt“ skaičiuokle: čia.

• PSD – 6,98 %, jei asmuo nėra draustas kitoje darbovietėje arba Ligonių kasoje (šiuo metu minimali mėnesinė įmoka yra 50,95 Eur.).

• VSD – nuo 13,83 iki 16,83 %, jei lėšos išimamos asmeniniams poreikiams ir norima kaupti darbo stažą. Skaičiuoklė: čia.

• GPM – 15 arba 20 %, priklausomai nuo pasirinkto lėšų išėmimo būdo.

Mažosios bendrijos narys lėšas gali išsiimti trimis būdais:

• pagal civilinę paslaugų sutartį – 15 %. GPM, moka pats narys arba įmonė;

• išsimokant pelną – 15 %. GPM nuo pajamų iš paskirstytojo pelno, moka pats narys;

• išsimokant lėšas asmeniniams poreikiams su kodu 02 – VSD, PSD įmokas nuo išimtų lėšų moka įmonė, o 20 %. GPM moka pats narys.

Taigi jei narys per metus pagal civilinę sutartį išsimoka 30 000 Eur., GPM mokestis sudarys 4.500 Eur. VMI duomenimis, 2021 m. buvo naujai įregistruota beveik 59 000 individualių veiklų pagal pažymą, 2022 m. pirmąjį ketvirtį – 15 000. Registrų centras skelbia, kad pernai įsteigta 7.700 mažųjų bendrijų, vien tik šių metų pirmąjį ketvirtį – daugiau nei 2.500.