Kaip gyventojams deklaruoti bankų išmokėtas baudas už įvairių platformų atsiskaitymų nevykdymą?

Lietuvos gyventojai aktyviai dalyvauja įvairiose investavimo priemonėse siekdami apsisaugoti nuo infliacijos ir gauti investicinės grąžos. Vienas iš tokių būdų – investicijos į vertybinius popierius įvairiose platformose, kuriose galima pirkti ir parduoti įvairius vertybinius popierius. Šias platformas priežiūros tikslais reglamentuoja įvairūs teisės aktai, pvz., ES reglamentai. Vienas iš jų tikslų numatyti atsakomybę tokioms platformoms, kad būtų apsaugoti jų dalyviai. Pavyzdžiui, gali būti numatomos piniginės baudos, kurios apskaičiuojamos ir taikomos už kiekvieną neįvykdytą atsiskaitymo nurodymą.

Tarkime, piniginės baudos apskaičiuojamos ir taikomos kiekvienos darbo dienos pabaigoje, kai neįvykdomas atsiskaitymo nurodymas, kuomet gyventojas parduoda įsigytus vertybinius popierius, tačiau už juos atitinkama platforma neatsiskaito. Praktikoje dažnos situacijos, kai prie platformos gyventojai jungiasi per savo banką. Tuomet, apskaičiavus minėtu būdu, bankas, atlikdamas tarpininko funkciją, gyventojui išmoka piniginę baudą. Klausimas, kaip tokios išmokos kvalifikuojamos pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą?

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

Šiuo atveju tokiomis baudomis siekiama drausminti įsipareigojimų vertybinių popierių apyvartos srityje nevykdančius asmenis. Kadangi taikoma piniginė bauda kaip sankcija, vadinasi gyventojai gauna piniginio pobūdžio išmoką. Ji apskaičiuojama ir taikoma už kiekvieną neįvykdyto nurodymo atsiskaityti dieną.

Pirmiausia reikia įvertinti, ar tokia išmoka galėtų būti laikoma neapmokestinama. Kuomet bankas kaip tarpininkas išmoka tokią išmoką, ji negali būti laikoma neapmokestinama kompensacija pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nes neatitinka šio punkto teisinio turinio apibrėžimo. Taip pat ši išmoka neidentifikuotina ir kaip kuri nors kita Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta neapmokestinamųjų pajamų rūšis. Vadinasi, tokia atitinkamo subjekto paskirta bei apskaičiuota, o banko gyventojui išmokėta piniginė bauda apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu vadovaujantis GPM įstatymo 6 straipsnio 1-2 dalimi.

Tokios išmokos galėtų būti priskiriamos delspinigiams (netesyboms), nes yra piniginio pobūdžio, išmokamos dėl atitinkamų subjektų pareigų neįvykdymo, bei apskaičiuojamos už kiekvieną neįvykdyto atsiskaitymo nurodymo dieną.

Delspinigiai (netesybos) pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą kvalifikuotinos kaip kitos (su darbo santykiais ar individualia veikla nesusijusioms) pajamos. Šios rūšies pajamos apmokestinamos, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą pagal GPM įstatymo 6 straipsnio 1-2 dalį. Jeigu bendra per mokestinį laikotarpį gyventojo gauta delspinigių (netesybų) ir kitų GPM įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų pajamų suma viršytų 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, tai viršijanti dalis turėtų būti apmokestinama, taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Papildomai paminėtina, kad Lietuvos komerciniai bankai ir kitos kredito įstaigos duomenis apie nuolatiniams ir nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtas palūkanas, finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir išvestinių finansinių priemonių realizavimo išmokas bei tarpininkų nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtas palūkanas ir dividendus (gautus iš užsienio vienetų) teikia vadovaudamiesi Deklaracijos GPM312 pildymo taisyklėmis, patvirtintomis 2018 m. vasario 6 d. VMI prie FM viršininko įsakymu Nr. VA-9 (žiūrėti aktualią redakciją).