Klaida laikoma neteisingas duomenų pateikimas ar duomenų nepateikimas finansinėse ataskaitose, kai nepanaudojama ar netinkamai panaudojama esama informacija ir neteisingai parodoma įmonės finansinė būklė, veiklos rezultatai ir pinigų srautai. Tokioms klaidoms priskiriami netikslaus matematinio apskaičiavimo, neteisingo apskaitos politikos taikymo, apsirikimo, netinkamo faktų interpretavimo ar klastotės padariniai.

Ataskaitinio laikotarpio klaidos, aptiktos laikotarpiui nepasibaigus arba pasibaigus, bet dar nesudarius finansinių ataskaitų, turi būti ištaisomos iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos. Tačiau klaidos kartais aptinkamos tik kitą ataskaitinį laikotarpį po finansinių ataskaitų sudarymo. Praėjusio ar kelių praėjusių ataskaitinių laikotarpių apskaitoje ir finansinėse ataskaitose padarytos klaidos, dėl kurių tos finansinės ataskaitos negali būti laikomos patikimomis, yra esminės klaidos. Jei ankstesnio laikotarpio klaidos nėra esminės, jos ištaisomos einamąjį ataskaitinį laikotarpį, o lyginamoji finansinių ataskaitų informacija netikslinama.

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

1 pavyzdys: UAB „J“ 20X1 m. lapkričio mėn. pastebėjo, kad į apskaitą neįtrauktos tų pačių metų rugsėjo mėnesį gautos paslaugos ir skola tiekėjui. Įmonės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais. Klaida pastebėta nepasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, todėl taisoma, kai ji paaiškėja, t. y. lapkričio mėnesio apskaitoje, registruojant papildomais įrašais tose pačiose buhalterinėse sąskaitose, kuriose ir buvo padaryta.

2 pavyzdys: UAB „J“ 20X2 m. sausio mėn. pastebėjo, kad į apskaitą neįtraukta 200 Eur skola tiekėjui už 20X1 m. rugsėjo mėn. gautas paslaugas. Įmonės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais. 20X1 m. finansinės ataskaitos dar nesudarytos ir akcininkų nepatvirtintos, todėl klaida taisoma įtraukiant sumą į 20X1 m. apskaitos duomenis, registruojant papildomais įrašais tose pačiose buhalterinėse sąskaitose, kuriose ir buvo padaryta:

D 6312 Kitos bendrosios ir administracinės sąnaudos 200

K 4430 Skolos tiekėjams už prekes ir paslaugas 200

3 pavyzdys: UAB „G“ 20X9 m. pastebėjo, kad 20X7 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje nebuvo parodyta 500 Eur reklamos sąnaudų. Ši suma balanse buvo parodyta kaip sumokėtas avansas. Klaida nelaikoma esmine, todėl ji taisoma 20X9 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje padidinant reklamos sąnaudas 500 Eur ir sumažinant balanse parodytą sumokėtų avansų sumą. Ankstesnių laikotarpių informacija netikslinama.

Nustatant informacijos reikšmingumą vadovaujamasi 1-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinė atskaitomybė“ X skyriaus Informacijos reikšmingumas nuostatomis. Įvertinant, ar duomenų nepateikimas ar neteisingas pateikimas galėtų daryti įtaką ekonominiams vartotojų sprendimams ir dėl to taptų reikšmingas, daroma prielaida, kad vartotojai turi pakankamai žinių apie verslą, ekonominę veiklą, apskaitą ir yra pasirengę kruopščiai nagrinėti informaciją. Kiekvienos klaidos reikšmingumas finansinių ataskaitų duomenims nustatomas atskirai. Klaidos reikšmingumo įvertinimo kriterijus pasirenka įmonė.

1 pavyzdys: UAB „J“ nusistatė klaidos reikšmingumo ribą 0,5 % pelno (nuostolių) ataskaitos pardavimo pajamų straipsnio sumos. Vadinasi, jei nėra kitų svarbių aplinkybių, klaidos, kurių dydis (ar visų klaidų suma) nesiekia reikšmingumo ribos, laikomos neesminėmis klaidomis.
UAB „J“ pardavimo pajamos 20X1 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje yra 200.000 Eur. Įmonė 20X3 m. nustatė, kad 20X1 m. už parduotas prekes yra neužregistruotos dvi sumos po 300 Eur. Šios sumos atskirai ir kartu nesiekia reikšmingos 1.000 Eur (200 000 EUR x 0,5 %) sumos ir nėra kitų svarbių aplinkybių, todėl šios klaidos laikomos neesminėmis ir ištaisomos tada, kai nustatytos, t. y. 20X3 m., netikslinant lyginamosios informacijos.

2 pavyzdys: UAB „P“, be kitų reikšmingumo kriterijų, klaidą laiko esmine, kai ji (ar visų klaidų suma, jeigu jų yra daugiau) sudaro daugiau kaip 10 % pelno prieš apmokestinimą.

3 pavyzdys: UAB „N“, kurios veiklos rezultatas artimas nuliui ar kuri dažnai dirba nuostolingai, klaida (ar visų klaidų suma, jeigu jų yra daugiau) laikoma esminė, kai ji sudaro daugiau kaip 0,5 % įmonės pajamų arba 0,25 % visos balansinės turto vertės.

Esminė praėjusių ataskaitinių laikotarpių klaida turi būti taisoma retrospektyviniu būdu, tai reiškia, kad taisymai daromi ne tik ataskaitinį laikotarpį, bet taisoma ir lyginamoji finansinių ataskaitų informacija. Kai esminės klaidos poveikio vieno ar daugiau ankstesnių ataskaitinių laikotarpių lyginamajai informacijai nustatyti neįmanoma, taisoma anksčiausio finansinėse ataskaitose parodomo ataskaitinio laikotarpio lyginamoji informacija.
Atvejai, kai neįmanoma taikyti retrospektyvinio būdo, išvardyti 7-ojo Verslo apskaitos standarto VI skyriuje. Jei retrospektyvinio būdo taikyti neįmanoma, taikomas perspektyvinis būdas.

Tačiau neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu – perspektyviniu (kai klaidos taisomos kitų metų finansinėje atskaitomybėje ar retrospektyviniu (kai koreguojamas nepaskirstytojo pelno (nuostolių) likutis, buvęs ataskaitinio laikotarpio pradžioje) vienetas taisė klaidas, jei dėl praėjusio mokestinio laikotarpio klaidų ir netikslumų vieneto pelno mokesčio deklaracijoje buvo pateikti netikslūs duomenys ir / ar neteisingai apskaičiuotas pelno mokestis, tai praėjusio mokestinio laikotarpio netikslumus vienetas turi ištaisyti, pateikdamas patikslintą praėjusio mokestinio laikotarpio pelno mokesčio deklaraciją (arba atitinkamų praėjusių mokestinių laikotarpių pelno mokesčio deklaracijas, jei taisomos ne vieną mokestinį laikotarpį pastebėtos klaidos ar netikslumai), ir sumokėti pelno mokestį bei delspinigius, jei padidėjo apmokestinamasis pelnas.

Konkretaus mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje padarytos klaidos, kurias PVM mokėtojas pastebėjo jau po to, kai šio mokestinio laikotarpio PVM deklaracija buvo pateikta AVMI, gali būti taisomos tokiu būdu:

1. jeigu po PVM deklaracijos pateikimo PVM mokėtojas pastebėjo tą mokestinį laikotarpį, kurio PVM deklaracija jau buvo pateikta, padarytas klaidas, dėl kurių buvo sumažinta mokėtina į biudžetą (padidinta grąžintina iš biudžeto) PVM suma, arba klaidas, susijusias su prekių tiekimu į kitas valstybes nares arba prekių įsigijimu iš kitų valstybių narių, tai jis turi pateikti patikslintą to mokestinio laikotarpio, kurį klaidos buvo padarytos, PVM deklaraciją. Patikslintoje mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje turi būti pateikiami (įrašomi) ne vien tikslinamieji, o visi to mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje nurodyti duomenys.
2. jeigu buvo pastebėtos kitos, nei 1 papunktyje nurodytos klaidos, tai jos gali būti ištaisytos (patikslintos) to mokestinio laikotarpio, kurį paaiškėjo, PVM deklaracijoje.