Kriptovaliutos žetonų įsigijimas

Sąvoka „žetonas“ (angl. token), kaip ir sąvoka „virtualioji valiuta“, taip pat neturi vieningo apibrėžimo, tačiau įprastai, kai kalbama apie žetoną, turimas omenyje instrumentas, išleistas pirminio platinimo būdu (angl. initial coin offering, ICO), naudojantis decentralizuota vieša finansinių operacijų saugojimo sistema (angl. distributed ledger technology, blockchain). Nepaisant to, kad iš esmės žetonai yra leidžiami, naudojantis blockchain technologija, tai nereiškia, jog visi leidžiami žetonai yra vienodi ar traktuojami vienodai skirtingų mokesčių požiūriu.

Praktikoje dažniausiai yra išskiriami 2 rūšių žetonai:

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

vertybinių popierių pobūdžio (angl. security token)

prekių ar paslaugų žetonai (angl. utility token).

Be šių dviejų žetonų rūšių dar galima išskirti ir trečiąją žetonų rūšį, kuriai paprastai priklauso tie žetonai, kurie nėra laikytini nei vertybinių popierių pobūdžio, nei prekių ar paslaugų žetonais.

Tai, kokiai rūšiai priklauso žetonas, yra nustatoma pagal žetono savybes, kurios yra apibrėžiamos žetonų platinimo dokumentuose (praktikoje dažnai vadinamose „baltosiomis knygomis“ (angl. white paper)). Įprastai vertybinių popierių pobūdžio žetonu yra laikomas toks žetonas, kuris turi vertybinių popierių požymių ir jo turėtojui suteikia tokias teises, kaip pavyzdžiui, teisę į įmonės valdymą, teisę gauti pelno dalį ir pan. Prekių ar paslaugų žetonas paprastai jo turėtojui suteikia teisę ateityje už žetoną gauti tam tikrą nurodytą prekę ar paslaugą.

Reikia atkreipti dėmesį, jog, sprendžiant klausimą, ar tam tikras žetonas yra laikytinas vertybinio popieriaus pobūdžio žetonu, Lietuvos banko pateikta nuomonė dėl tokio žetono pripažinimo / nepripažinimo vertybiniu popieriumi ne visada reiškia, jog mokesčių tikslais tas žetonas bus traktuojamas taip pat. Kitaip tariant, tais atvejais, kai Lietuvos bankas pripažins, jog žetonas laikytinas vertybiniu popieriumi, tai mokesčių tikslais toks žetonas visada bus laikomas vertybiniu popieriumi.

Tačiau tais atvejais, kai Lietuvos bankas žetono nepripažins vertybiniu popieriumi, tai toks žetonas gali būti:

vis tiek laikomas vertybiniu popieriumi visų mokesčių požiūriu,

laikomas vertybiniu popieriumi tik kai kurių mokesčių požiūriu.

Veiklos, susijusios su žetonais, kurių apmokestinimo aspektai yra aprašomi VMI parengtame paaiškinime apima tokių žetonų pirminį platinimą, antrinį pardavimą, tarpininkavimo, perleidžiant žetonus, paslaugas.

Kadangi mokestiniai veiklos, susijusios su virtualiosiomis valiutomis ir žetonais, klausimai yra neatsiejami nuo apskaitos dokumentų, reikia atkreipti dėmesį, jog Lietuvoje apskaita tvarkoma ir apskaitos dokumentai surašomi naudojant eurą (FAĮ 5 str. 1 dalis), todėl visi sandoriai, vykdomi virtualiąja valiuta, registruojami naudojant eurą.

Virtualiosios valiutos (ar žetonų) ir euro keitimo santykio teisės aktai nereglamentuoja, todėl nustatant virtualios valiutos (ar žetonų) ir eurų kursą, gali būti naudojamasi visa prieinama informacija ir palyginamaisiais duomenimis rinkoje. Tačiau iš esmės virtualiosios valiutos (ar žetonų) apskaitos taisykles, ūkinėms operacijoms ir ūkiniams įvykiams registruoti apskaitoje taikomo euro ir virtualiosios valiutos (ar žetonų) santykio paskelbimo šaltinį ūkio subjektas turėtų nusistatyti savo ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarkoje. Atsižvelgiant į tai, kad virtualiosios valiutos (ar žetono) kursas gali kisti labai ženkliai per labai trumpą laikotarpį, asmuo savo ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarkoje turėtų nusistatyti ne tik šaltinį, bet ir laiko momentą, kuriuo užfiksuotas kursas bus naudojamas apskaitos vedimui, mokestinių prievolių vykdymui.