Aukšta infliacija bei sparčiai brangstantis skolinimas praėjusiais metais turėjo gerokai pristabdyti Lietuvos lizingo rinkos plėtrą, tačiau teorija ir praktika smarkiai išsiskyrė – naujai pasirašytų sutarčių vertė tik šiek tiek sumažėjo, palyginti su 2021 metais, tuo tarpu bendra lizingo portfelio vertė pernai tapo rekordinė ir viršijo 3,4 mlrd. Eur. Maža to, preliminarūs šių metų rezultatai taip pat nerodo jokios finansavimo krizės – antrojo ketvirčio pabaigoje bendra lizingo portfelio vertė pasiekė 3,56 mlrd. Eur, o naujai pasirašytų sutarčių vertė šiemet per du ketvirčius sudarė 1,13 mlrd. Eur – 43% daugiau nei pernai per šešis mėnesius (0,79 mlrd. Eur), skelbiama Lietuvos bankų asociacijos paskelbtame pranešime spaudai.

Situacijos apžvalga

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

2021 metais Lietuvos lizingo rinka ne tik atsitiesė po pandemijos nulemto nuosmukio, bet ir pademonstravo rekordinę augimo spartą, 2022 metais augimas išsikvėpė. Naujai pasirašytų sutarčių vertė šiek tiek smuktelėjo, tačiau bendrasis lizingo portfelis ir toliau didėjo sparčiai, o jo vertė 2022 metų pabaigoje persirito per 3,4 mlrd. Eur.

Lietuvos lizingo rinkoje tradiciškai dominuoja du finansuojamo turto segmentai – vilkikai ir jų priekabos bei lengvieji automobiliai (nauji ir naudoti). Trečiasis segmentas – pramonės įranga ir įrengimai, tačiau jame dominuoja traktoriai ir kita žemės ūkio technika. 2022 metais, palyginti su 2021-aisiais, šiek tiek sumažėjo pastarojo segmento finansavimas, tačiau gana reikšmingai išaugo naujai pasirašytų sutarčių dėl vilkikų ir jų priekabų lizingo vertė. Lengvųjų automobilių pernai finansuota 4 tūkstančiais mažiau nei 2021 metais, o naujai pasirašytų sutarčių vertė buvo mažesnė 27 mln. Eur. Iš viso pernai naujai finansuotų pramonės įrangos ir įrengimų vertė siekė 384,8 mln. Eur, kelių transporto priemonių įsigyta už 779,7 mln., o lengvųjų automobilių – už 768,8 mln. Eur.

Pirmojo šių metų pusmečio rezultatai verčia manyti, kad jei rinkos dinamika nepasikeis, šie metai lizingo rinkai gali tapti rekordiniais. Kol kas per pirmąjį pusmetį naujai pasirašytų sutarčių vertės rodiklis lenkia tiek pernykštį, tiek 2021 metų grafiką. Tikėtina, kad šių metų pabaigoje naujo finansavimo suma gerokai viršys 2 mlrd. Eur, rekordinio lizingo portfelio taip pat galima tikėtis. Tikėtina, kad, kaip ir kitose srityse, lizingo rinkoje vis dar veikia suspaustos spyruoklės principas, kuomet per pandemiją taupyti ir dosniai valstybės paramos pavidalu dalinti pinigai atlaisvinus veiklas iššovė į įvairius ekonomikos sektorius. Kol kas šią tendenciją galima stebėti ir lizingo rinkoje, tačiau geopolitinė situacija, infliacija, išaugusios paskolų palūkanos ir problemos pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose anksčiau ar vėliau keis vartotojų įpročius. Tikėtina, kad lizingo sektorius pirmiausia tai pajus pramonės įrangos bei įrenginių ir kelių transporto priemonių segmentuose.

Klimato kaitos įtaka

Kiekvienais metais finansų rinkai vis didesnę įtaką daro siekiai sumažinti klimato kaitą. Lietuvos lizingo bendrovės teigia, kad palaipsniui pajunta klimato kaitos politikos įtaką lizingo portfelyje. Rinką tai jau veikia tiesiogiai per palūkanų kainodarą – jei įsigyjamas mažiau taršus automobilis, taikoma geresnė banko palūkanų norma. Tarkime, kai kurios lizingo bendrovės finansuojamiems elektromobiliams taiko juntamai mažesnę nei rinkoje įprasta maržą. Prie tvaresnio transporto populiarėjimo prisideda ir valstybės parama tiek privatiems, tiek juridiniams asmenims.

Nuo 2023-01-01 įsigaliojo PVM lengvata už įsigyjamus M1 klasės elektromobilius, kurių vertė neviršija 50 tūkst. Eur. Ši lengvata – tik viena iš priemonių, skirtų skatinti šių transporto priemonių pirkimą ir naudojimą Lietuvoje. Pastebima, jog toks sprendimas darė įtaką ir verslo pasirinkimui – kiek mažėjo vidutinė elektromobilio kaina ir vidurkis artėjo link 50 tūkst. Eur. Taip pat didėja hibridinių automobilių, teisėtai laikomų pereinamąja grandimi nuo vidaus degimo prie elektros variklio, populiarumas, o visiškai elektriniai automobiliai kai kuriose lizingo bendrovėse jau perkopė 5% naujų pardavimų.

Rinką pagyvina vis daugiau atsirandančių „žaliųjų“ viešojo sektoriaus pirkimų, dalis siuntų pristatymo įmonių trumpojo nuotolio (iki 150 km) pervežimams pereina prie visiškai elektrinio komercinio transporto. Tai lemia nemažus pokyčius lizingo rinkoje. Kai kurie gamintojai rinkai ketina jau nuo kitų metų siūlyti visiškai elektrinius vilkikus trumpojo ir vidutinio nuotolio pervežimams. Lietuvos vežėjai laikomi vienais imliausių naujovėms, todėl galima tikėtis, kad elektriniai vilkikai Lietuvoje atsiras ne vėliau nei didžiosiose Vakarų Europos rinkose.

Rinka

Žymesnių struktūrinių pokyčių rinkoje per praėjusius metus nebuvo. Tačiau situacija keičiasi kitu požiūriu – sparčiai pereinama prie skaitmeninių įrankių ir vis didesnė dalis lizingo sutarčių sutaroma skaitmeniniu būdu.

Kai kuriose lizingo bendrovėse skaitmeniniu būdu pasirašoma net 90% sutarčių. Taip pat pernai buvo stebimas reikšmingas lengvųjų automobilių kainos augimas (tiek naujų, tiek naudotų), kuris stabilizavosi 2023 metais. Išaugus automobilių kainoms, fiksuojamas kiek padidėjęs bendras automobilių vidutinis amžius.

EURIBOR pasiekus aukštumas, praktiškai niekas iš privačių klientų nefiksuoja palūkanų. Tokia pati tendencija buvo ir iki EURIBOR augimo. Toliau smarkiai plečiasi automobilių nuomos rinka. Vis didesnę dalį juridinių asmenų įsigyjamų lengvųjų automobilių sudaro automobilių nuomos bendrovių pirkimai. 2023 stipriai paaugo sunkiojo transporto įsigijimai, bet tai nulėmė 2022 metais atlikti užsakymai, kurie dėl pailgėjusių įgyvendinimo terminų buvo pristatyti tik šiais metais.

Žemės ūkio srityje finansuojama suma didėjo. Tai nulėmė ūkininkų bandymai didinti dirbamos žemės našumą modernizuojant ir automatizuojant įrangą tam, kad būtų didinamas apdirbamos žemės plotas ir mažinamas važiavimų per lauką skaičius. Ši tendencija didina žemės ūkio technikos kainas bei tuo pačiu finansuojamą sumą.

Ši LBA lizingo rinkos apžvalga parengta leidiniui „World Leasing Yearbook”.

Apie Lietuvos bankų asociaciją: LBA yra ne pelno siekianti organizacija, Lietuvos bankų ir finansų sektoriaus balsas nacionaliniu bei tarptautiniu lygiu. Šiuo metu asociacija vienija 18 Lietuvoje veikiančių bankų, centrinių kredito unijų ir finansų sektoriaus įmonių. Nuo 1991 metų veikianti LBA yra Europos bankų federacijos ir Europos lizingo bendrovių asociacijų federacijos „Leaseurope“ narė.

Lietuvos bankų asociacijos informacija