Muitinės auditoriaus patarimai: ko tikėtis ir kaip elgtis patikrinimo metu? (I dalis)

Muitinė ūkinės komercinės veiklos patikrinimui (auditui) gali pasirinkti bet kurią įmonę, dalyvaujančią tarptautinės prekybos grandinėje ir tiesiogiai ar netiesiogiai susijusią su vykdytomis muitinės procedūromis. Todėl nei viena iš įmonių negali žinoti, ar ir kada bus pasirinkta auditui. Apžvelkime, kaip muitinė nusprendžia, kurią įmonę tikrinti.

Įmonių rizikingumas

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

Įmonės auditui atrenkamos pagal muitinės nustatytas rizikos valdymo taisykles. Paprastai nagrinėjama ir vertinama muitinės Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje (RIKS) sukaupta informacija apie įmones, kurios suskirstytos į grupes pagal numatytus rizikos požymius ir rizikos lygį ir, naudojantis ankstesnių auditų rezultatais, nustatoma, kurie subjektai gali būti rizikingiausi ir nesilaikantys reikalavimų.

Taip pat muitinė turi ūkio subjektų „baltąjį sąrašą“, į kurį įtrauktos žemiausio rizikingumo lygio įmonės ir kurių patikrinimai atliekami rečiau. Šiame sąraše yra įmonės turinčios galiojančius AEO (įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo) leidimus. Būtent turinčios AEO statusą įmonės laikomos patikimais muitinės partneriais ir prekybininkais turinčiais žemą rizikos lygį.

Leidimų sąlygų tikrinimai

Kiekvienas muitinės išduodamas leidimas yra muitinės patikrinimo objektas. Muitinė periodiškai tikrins, ar laikotės leidime nustatytų sąlygų, taip pat gali nuspęsti atlikti ir patikrinimą atvykus į įmonę. Tad priimant sprendimą kreiptis dėl leidimo išdavimo, patartina ir tai įvertinti.

Tarptautinis muitinių bendradarbiavimas

Muitinės patikrinimai gali būti vykdomi ir atliekant priešpriešinius patikrinimus pagal gautą informaciją iš kitų valstybės kontrolės institucijų, užsienio muitinių administracijų prašymu, vykdant tarptautines sutartis ir kita. Pavyzdžiui, teritorinės muitinės atlieka patikrinimus pagal užsienio muitinės atsiųstus paklausimus siekiant nustatyti ar įmonė turinti registruoto eksportuotojo statusą teisingai deklaruoja eksportuojamų prekių kilmę.

Kas dažniausiai tikrinama?

Dažniausiai tikrinamos importo procedūros siekiant nustatyti neteisingai sumokėtas muito sumas, neteisingai suklasifikuotas prekes, neteisingas muitinei deklaruotas vertes ar prekių kilmę.

Be to gali būti, kad atliekant auditą bus išsiaiškintos ir kitos muitinės neatitikties sritys, kurios nebuvo numatytos audito užduotyje, pavyzdžiui, tikrinant laikinojo įvežimo perdirbti leidimo sąlygų laikymosi teisės aktams atitiktį nustatomos nedeklaruotos prekės. To pasekmė - praplečiama audito apimtis, papildomai apskaičiuojami mokesčiai, delspinigiai, skiriamos baudos.

Pranešimas apie patikrinimą

Pagal rizikos analizę atrinkus įmonę arba atėjus periodinio patikrinimo terminui, auditą atlikti paskirtas muitinės pareigūnas informuoja subjektą rašytiniu pranešimu apie patikrinimą. Jeigu kaip tik ruošėtės teikti muitinei prašymą atlikti deklaracijų taisymus, atminkite, kad po pranešimo apie patikrinimą taisymų muitinė neatliks, priešingai – tai bus informacija auditoriams apie neatitikimus.

Pranešime nurodomas reikalavimas nustatytu laiku būti tikrinamajam subjektui priklausančiose patalpose arba atvykti į teritorinę muitinę, paruošti patikrinimui reikalingus dokumentus, ataskaitas ir kitą prašomą informaciją. Prie pranešimo gali būti pateiktas atskirtas pirminis tikrintinų dokumentų sąrašas. Taip pat gali būti pateikiami kontroliniai klausimynai, kurie atspindi svarbiausius teisės aktų reikalavimus ir leidžia patikrinti kaip subjektas laikosi teisės aktų reikalavimų muitinės srityje.

Su muitinės praktikoje naudojamais klausimynais galima susipažinti muitinės tinklalapio rubrikos Ūkio subjektų priežiūra dalyje Kontroliniai klausimynai.

Patikrinimui reikalingų dokumentų ar kitų duomenų pateikimui skiriama 10 dienų nuo pranešimo apie patikrinimą įteikimo dienos. Teisės aktai numato, kad patikrinimą turi atlikti ne mažiau kaip du pareigūnai.

Pirmasis susitikimas ir sklandaus patikrinimo proceso užtikrinimas

Patikrinimo pradžioje muitinės pareigūnai dažniausiai paprašo susitikti su įmonės vadovybe, kad pristatyti ir aptarti kaip bus vykdomas audito procesas. Pokalbio metu aptariama patikrinimo apimtis, reikalingi tikrinimui duomenys, prieiga prie informacijos ir kita. Taip pat atsakoma į įmonės klausimus. Tai galimybė aptarti, kaip bendradarbiauti, kad audito procesas būtų kuo sklandesnis ir efektyvesnis, kad abipusiai būtų sugaišta kuo mažiau laiko.

Patikrinimo metu muitinė tikisi įmonės bendradarbiavimo su pareigūnais, savalaikio dokumentų pateikimo, paaiškinimų žodžiu ir (ar) raštu teikimo muitinės reikalavimu. Tuo tarpu įmonės ne visada būna pasiruošusios auditui, pareigūnams prašomus dokumentus teikia darbuotojai iš įvairių skyrių arba jų nepateikia, nes nežino kuris skyrius gali pateikti prašomus dokumentus ar informaciją.

Patartina iš anksto informuoti įmonės darbuotojus ir (ar) skyrius apie būsimą muitinės auditą, paruošti patalpą tikrinimui, iš anksto iki pareigūnų atvykimo patikrinimui surinkti prašomus dokumentus ir informaciją. Tai padės greičiau atlikti patikrinimą ir netrukdyti kasdienės įmonės darbuotojų veiklos.

Kokie įmonės skyriai dalyvauja patikrinime, kokių žinių jiems reikia turėti?

Auditas vykdomas atliekant įprastines veiklos tikrinimo procedūras, sandorių įrašų analizę, tikrinant apskaitos registrus ir žurnalus, pirminius dokumentus. Kadangi patikrinimų metu didžiausias dėmesys skiriamas teisingam mokesčių sumokėjimui, dažniausiai finansų skyriui tenka atsakomybė dalyvauti muitinės patikrinime. Tam reikalingos žinios susijusios ne tik su apskaita bei mokestinių prievolių muitinei vykdymu, bet ir su prekių pristatymo sąlygomis Incoterms, muitinės verte ir net prekių klasifikavimu.

Patikrinimo metu vyksta pokalbiai su apskaitos, gamybos, logistikos ir, prireikus, kitų skyrių darbuotojais. Gamybos skyrius gali pateikti informaciją apie prekių panaudojimą, gamybos išeigas. Logistikos skyrius valdo informaciją apie prekių pristatymą, koordinuoja darbą su muitinės tarpininkais, rūpinasi muitinės deklaracijos įforminimu. Todėl bendravimui su auditoriais paskirti tiek gamybos, tiek logistikos darbuotojai taip pat turi turėti reikiamų muitinės žinių.

Dokumentai ir informacija

LR muitinės teisės aktai įpareigoja dokumentus ir informaciją saugoti netrumpiau kaip 8 metus, neatsižvelgiant į naudojamas informacijos kaupimo laikmenas. Įmonės turi atminti, kad dokumentų saugojimo terminai skaičiuojami skirtingai. Pavyzdžiui, išleidimo į laisvą apyvartą deklaruotų prekių atveju laikotarpis skaičiuojamas nuo metų, kuriais buvo priimta muitinės deklaracija, pabaigos, o laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūros įforminimo prekėms atveju laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo metų, kuriais minėta muitinės procedūra buvo pripažinta įvykdyta, pabaigos.

Reikia būti pasiruošusiems, kad audito metu gali būti paprašyta pateikti bet kokius fizinius ar elektroninius įrašus (atskirais atvejais net elektroninio pašto korespondenciją), susijusius su užsienio operacijomis. Be to, muitinė gali susirinkti informaciją iš kitų asmenų, tarp jų iš kredito įstaigų, kitų asmenų valdomų registrų duomenų bazių duomenis apie tikrinamojo asmens veiklą, turtą, pajamas, išlaidas ir panašiai.

Baigiamieji pastebėjimai

Siekiant užtikrinti, kad įmonės darbai nebūtų paveikti, pareigūnai paprastai stengsis atlikti auditą per kiek įmanomą trumpesnį laikotarpį. Muitinės patikrinimas gali būti atliekamas per mėnesį, o gali trukti ir iki 180 dienų, kaip numato Mokesčių administravimo įstatymas. Todėl nuo to, kaip įmonė pasiruoš tikrinimui, priklausys kiek laiko muitinė vykdys auditą.

Patarimai būtų:

• imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią klaidoms prekių deklaravimo muitinei metu,
• kuo anksčiau ištaisyti vidinių patikrinimų metu nustatytas klaidas,
• skirti už muitinės reikalus atsakingus asmenis, kad muitinei pradėjus patikrinimą auditas vyktų kuo sklandžiau.