Patentas — geras ginklas konkurencijoje

Ar kiekvienam verslui svarbus patentas?

Ne visoms įmonėms patentas yra reikalingas. Patentas reikalingas pirmiausiai toms įmonėms, kurios kažką gamina. O antra, turi pagamint kažką naujo, kad jūsų idėja būtų apsaugota patentu. Tačiau jeigu jūs perkate ir parduodate jau pagamintą prekę — patentas nelabai reikalingas.

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

Kaip įmonės ateina iki patento? Iš kur atsiranda patento poreikis?

Labai dažnai patentas matomas, kaip įprastas apsidraudimas. Taip kaip ir butą draudžiantis: draudžiame dėl to, kad kaimynas jus užlies ar jūs užliesite kaimyną, kad nelaimėje draudimas pagelbėtų. Čia patentas iš esmės atlieka tą pačia funkciją: apsirūpinate, užsipatentuojate, apsidraudžiate, kad čia jūsų ir gaunate tam tikrą monopolį iš to. Yra žmonių, kurie mėgsta draustis, bet yra žmonių, kurie ir nesidraudžia. Per vėlu rūpintis, kai jau nukentėjote. Bet galima ruoštis sekančiam atvejui. Dažniausiai kreipiamasi į juristus, kai pastebima konkurentų veikla atitinkanti jūsiškę.

„Patentų troliai“ — kompanijos, kurios superka patentus ir vėliau atakuoja „trolina“. Būna atvejų, kai „patentų troliai“ reikalauja pinigų.

Ką galima patentuoti?

Jeigu žiūrint į IT įmones ir jų produkcijos patentavimą. Visi žinome Ameriką, kurioje apstu patentų, ir gigančių įmonių. Ten yra šiek tiek kitaip. Tačiau Amerikoje yra kiek paprasčiau su programinės įrangos patentavimu. Kai tuo tarpu Europoje, įskaitant ir Lietuvą, visa tai yra griežčiau. Pačio programinio kodo apsaugoti patentu negalima. Kodo apsaugai yra taikomos kitokios priemonės – autorių teisės. Patentu galima apsaugoti funkciją t. y. jeigu programinis kodas daro kažką naujo, tai tą funkciją galima apsaugoti. Šiuo atveju patento apsauga yra platesnė.

Patentą galima gauti tik tada, kai tai yra kažkas naujo pasaulyje, ne tik Lietuvoje. Jeigu tai nėra žinoma pasauliniame lygmenyje, tą funkciją galima patentuoti. Jei tokio patento nėra Lietuvoje, bet yra Europoje – tai nereiškia, kad Lietuvoje galima patentuoti. Pagal bendras patentavimo taisykles, jeigu tai yra ne nauja, to patentuoti negalima. Tinkamas Lietuvos patentas gali būti išplatintas į Europą, JAV ar visą pasaulį. Sėkmingų patentų, kurie save išlaiko bei duoda pelną — nėra daug.

Ką paprastai įmonei reikėtų žinoti prieš pradedant patentuoti?

Pirmas ir svarbiausias dalykas yra neviešinti išradimo idėjos iki patentavimo. Praktikoje yra buvę atvejų, kai ekspertai atsiunčia nuorodą į paties pareiškėjo šaltinį. Jeigu turite patentinį patikėtinį praktiškai visus namų darbus ir visa kita atliks jis.

Ar dažniausiai žmonės kreipiasi į specialistus ar bando patentuotis patys?

Visokių yra žmonių. Vieni draudžiasi, kiti — ne. Taisyklės Rekomendacija — taupykite ir dirbkite su profesionalais. Specialistai vienareikšmiškai padės sutaupyti laiko, tačiau jų paslaugos kainuoja. Geri advokatai pataria bei padeda ir išplėsti patento veikimą. Bet, žinoma, galima ir pačiam bandyti patentuotis. Specialistai tikrai nežino geriau išradimo negu išradėjas. Specialistai žino, kaip išradimą „įvilkti“. Patentas - išradimo apsauga, kuri susideda iš dviejų dalykų: techninio išmanymo ir teisinio išmanymo. Ir šias dvi vietas būtina išmanyti, norint apsaugoti išradimą.

Jeigu patentuotis planuojama Lietuvoje, tai čia patentavimo procedūros nėra labai sudėtingos. Galima konsultuotis su Valstybinio Patentų biuro atstovais, kurie pateikia pastabas po paraiškos pateikimo. Ruošiant patentą Europai — kiek sudėtingiau vien dėl kalbos bei specifinės terminologijos. Taip pat svarbu suprasti, kas yra reikalaujam bei kaip atsakyti į ekspertų paklausimus Europoje. Čia daug daugiau reikia teisinio išmanymo negu pačio produkto išmanymo. Todėl patentuojant produktą Europoje patariama pasikliauti specialistų pagalba. Ruošiant patentą Lietuvoje, geriausia dėti pamatus ir patentui Europoje.

Kaip vyksta patentavimo procesas?

Visų pirma visada rekomenduojame išradėjams pasidaryti analogų paiešką. Privaloma tvarka analogų paieška turi būti atlikta tiek Lietuvos, tiek viso pasaulio patentų duomenų bazėse. Analogų paieška ne tik padeda pamatyti produkto naujumą, bet ir padeda išradėjui suprasti, į ką reikia atsižvelgti ruošiant patento paraišką. Paieškos rezultatų apibendrinimas taip pat svarbus, nes pamatoma ar verta patentuoti išradimą. Jeigu nusprendžiama patentuoti, tolimesnis žingsnis yra patento paraiškos rengimas, pačio turinio formavimas.

Po to seka, paraiškos padavimas į norimus patentų biurus: Europa, Lietuva, JAV ir t.t. Paraišką vienu metu galima paduoti į tiek patentų biurų, kiek norima. Tačiau visada rekomenduojama paduoti visų pirma į Lietuvos patentų biurą dėl kaštų ir patento gavimo garantijos. Padavus patento paraišką Lietuvoje, per 12 mėnesių terminą reikėtų patentą išplėsti į kitas šalis.

Parama skirta Lietuvos ir užsienio patentams

Užsienio patentams galima kompensuoti iki 75 % patirtų išlaidų (Inopatentas).

Visada galima pasitikslinti kompensacijų galimybes Mokslo inovacijų technologijų agentūros mita.lt. Jie paraiškų nepildo, bet mielai pakonsultuoja iškilusiais klausimais. Kompensacija yra skiriama valstybės. Tokios paramos neturi nei Estijoje, nei Latvijoje.

Kaip veikia patentas?

Teismai susiję su patentais Lietuvoje yra atsiradę prieš gerus 5 metus. Iki tol teismų apie patentus buvo vienetai. Dabar matoma, kad patentuojami išradimai tik Lietuvoje daug dažniau, nes patentas naudojamas kaip geras ginklas konkurencijoje. Tai yra tikrojo patento paskirtis. Jeigu patentas nėra visai tvirtas, ir jeigu esate „puolėjas“, galimas variantas, kad „besiginantis“ išradimą išrado anksčiau, ir patentas gali būti panaikintas. Patentą panaikinti galima nebūtinai įrodant, kad tu pats gaminai. Bet galima rasti ankstesnį patentą, kuris atskleidžia patentą, kuriuo tave puola.

Jeigu randamas patentas ar viešas šaltinis, kuriame buvo aiškiai atskleista patento esmė (kaip tai daroma, kaip tai buvo pagaminta ir pan.) — to užtenka, kad patentą panaikinti. Gauti patentą kainuoja brangiai, bet panaikinti patentą — dar brangiau. Patentas apsaugo išradimą dažniausiai 20 metų. Todėl svarbu nepraleisti ir sumokėti metinį patento mokestį. Tačiau pavyzdžiui, jeigu XIX a. pabaigoje buvo užpatentuotas dviratis ir jeigu patentai niekada nesibaigtų, ir jei išradėjas būtų niekam nepardavęs licencijų ir būtų vienintelis išradimo patento turėtojas tai pasaulyje būtų tik vienas vienintelis dviračio gamintojas. Tai stabdytų progresą. Patentai suteikia terminuotą monopolį.