Tręšiamųjų produktų naudotojams nuo rugsėjo 1 d. reikės pildyti elektroninį žurnalą

Žemės ūkio ministerija primena, kad nuo rugsėjo 1 d. nebelieka popierinio Tręšiamųjų produktų naudojimo žurnalo varianto – visi naudotojai privalės pildyti elektroninį, kuriame reikės suvesti duomenis apie mineralinių ir organinių trąšų naudojimą.

Popierinio žurnalo atsisakoma siekiant užtikrinti patikimesnių duomenų apie sunaudojamas trąšas rinkimą, tiksliau įvertinti esamą aplinkos būklę (pvz., ŠESD emisijas, paviršinių vandens telkinių taršą bei jų šaltinius), priimti efektyvesnius, duomenimis pagrįstus sprendimus, tuo pačiu nesukeliant ūkininkams papildomos administracinės naštos.

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

Svarbu tai, kad iš popierinio žurnalo, kurį žemės ūkio subjektai pildė iki rugsėjo 1 d., duomenų apie panaudotus tręšiamuosius produktus į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (PPIS) perkelti nereikės. Tręšiamųjų produktų naudojimo žurnalas yra integruotas į PPIS, trąšų naudojimo apskaitos posistemę. Žurnale privaloma įvesti duomenis apie einamaisiais metais panaudotas ne tik mineralines, bet ir (arba) organines trąšas, išskyrus neorganines antrinių augalų maisto medžiagų (kalcio, magnio, natrio, sieros) bei mikroelementines trąšas.

Žurnale taip pat prašoma pateikti duomenis apie panaudotą tręšiamųjų produktų kiekį, nurodyti, koks konkrečiai buvo naudotas tręšiamasis produktas, tręšimo datą ir tipą. Ūkininkai turėtų jungtis tuo pačiu adresu (https://paseliai.vic.lt), kaip ir deklaruodami pasėlius, per elektroninius valdžios vartus. Žurnalą PPIS reikia pildyti ne rečiau kaip du kartus per metus – iki liepos 1 d. ir iki gruodžio 1 d. Jei žemės ūkio subjektas dalyvauja agrarinės aplinkosaugos priemonėse ir kai kuriose klimatui, aplinkai bei gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekologinėse sistemose,) žurnalą reikia užpildyti per 20 darbo dienų nuo tręšiamųjų produktų panaudojimo.

Žurnale reikia suvesti kiekviename ūkio lauke, kiekvienos rūšies pasėliuose naudotų mineralinių ir organinių trąšų duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos ir zonos, kuriose negalima tręšti arba galima naudoti mažesnes trąšų normas, kaip numatyta Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, automatiškai neišskiriamos, todėl žemėlapiuose reikės pačiam ūkininkui įsibraižyti plotus, kuriuose buvo tręšiama. Žurnalą privalo pildyti žemės ūkio veiklos subjektai, tręšiantys 10 ha ir didesnį plotą, o tręšiantys gyvūninės kilmės ir medienos kuro pelenais – 0,01 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų.

Ministerija atkreipia dėmesį, kad nuo šių metų birželio 1 d. įsigaliojo azoto, fosforo ir kalio normos hektarui. Per kalendorinius metus į dirvą bendrai patenkančio azoto, įskaitant iš mėšlo ir srutų, kiekis negali viršyti 210 kg, fosforo – 90 kg, kalio – 240 kg hektarui. Kai sudarytas tręšimo planas, gali būti naudojamas ir didesnis šių trąšų kiekis: azoto, įskaitant iš mėšlo ir srutų, kiekis gali būti didinamas iki 250 kg, fosforo – iki 150 kg, kalio – iki 300 kg hektarui. Tręšiamaisiais produktais tręšti negalima nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., nes tuo metu tręšiamieji produktai išsiplauna iš dirvožemio į paviršinius ir gruntinius vandenis, virsdami jų tarša.