Jei vieneto (toliau šios dalies komentare – X vienetas) akcijas (dalis, pajus) jos akcininkas (dalininkas, pajininkas) apmoka turtu, tai to turto įsigijimo kaina X vienetui yra ta pati, už kurią šį turtą įsigijo minėtas akcininkas (dalininkas, pajininkas). Jeigu X vieneto akcininkas (dalininkas, pajininkas) yra kitas vienetas (toliau šios dalies komentare – Y vienetas), kuris iki akcijų apmokėjimo turtu pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais skaičiavo to turto nusidėvėjimą (amortizaciją), tai šiuo atveju turi būti atsižvelgiama ir į PMĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostatą, t.y. X vienetui minėto turto įsigijimo kaina bus to turto kainos, už kurią šį turtą buvo įsigijęs Y vienetas, ir to turto nusidėvėjimo sumos, apskaičiuotos Y vienete, skirtumas.

Pateikiamas pavyzdys:

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

UAB X 2002 m. sausio mėnesį įsigijo pastatą ir pradėjo jį naudoti savo veikloje. Šio pastato įsigijimo kaina – 800.000 Eur. Tarkim, kad vienetas jį naudojo iki 2003 m. gruodžio 31 d. ir per dvejus metus priskaičiavo 80.000 Eur (kasmet po 40.000 Eur) nusidėvėjimo sumą, kurią priskyrė leidžiamiems atskaitymams.

UAB X yra UAB Y akcininkė. UAB Y 2004 m. vasario mėnesį išleido naują akcijų emisiją. UAB X už UAB Y akcijas sumokėjo turtu (pastatu). UAB Y šio pastato įsigijimo vertė yra kainos, už kurią šį turtą buvo įsigijusi UAB X, ir pastato nusidėvėjimo sumos skirtumas, t.y. 720.000 Eur (800.000 - 80.000), neatsižvelgiant į akcijų emisiją.

Vieneto turto įsigijimo kaina gali būti didinama akcininko (dalininko, pajininko) turto vertės padidėjimo pajamų, uždirbtų iš tokio šio turto perleidimo ir įtrauktų į akcininko (dalininko, pajininko) pajamas, kurios buvo apmokestintos, suma.

Pateikiamas pavyzdys:

UAB X 2002 m. sausio mėnesį įsigijo pastatą ir pradėjo jį naudoti savo veikloje. Šio pastato įsigijimo kaina – 800 000 Lt. Tarkim, kad vienetas jį naudojo iki 2003 m. gruodžio 31 d. ir per dvejus metus priskaičiavo 80.000 Eur (kasmet po 40.000 Eur) nusidėvėjimo sumą, kurią priskyrė ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. 2004 m. sausio mėnesį vienetas, atsižvelgdamas į savo apskaitos politiką, pastatą perkainoja, nes šio turto rinkos kaina viršija jo įsigijimo kainą. Perkainoto turto vertė – 1.000.000 Eur. UAB X yra UAB Y akcininkė. UAB Y 2004 m. vasario mėnesį išleido naują akcijų emisiją. UAB X už UAB Y akcijas sumokėjo turtu (pastatu). UAB Y šio pastato įsigijimo vertė gali būti 1.000.000 Eur tik tuo atveju, jeigu UAB X turto perleidimo UAB Y momentu pagal PMĮ apskaičiuotą turto vertės padidėjimo sumą priskirs to mokestinio laikotarpio, kurį turtas buvo perduotas UAB Y, apmokestinamosioms pajamoms. Turto vertės padidėjimo suma apskaičiuojama taip:

1.000.000 – (800.000 - 80.000) = 280.000 Eur.

Jeigu UAB X šią sumą priskirs apmokestinamosioms pajamoms, UAB Y pastato nusidėvėjimą galės skaičiuoti nuo 1 000 000 Lt sumos, kuri bus laikoma šio turto įsigijimo kaina.

Jeigu vieneto akcininkas (dalininkas, pajininkas) yra fizinis asmuo, kuris neturi turto, kuriuo apmoka vieneto akcijas, įsigijimo dokumentų ir turto įsigijimo kaina nežinoma, tai to turto įsigijimo kaina vienetui yra to turto tikroji rinkos kaina.