Turto pervežimas į kitą valstybę narę apmokestinant PVM

Lietuvos įmonių praktikoje gausu pavyzdžių, kai įmonės įvairų turtą (prekes) perveža iš Lietuvos į kitą valstybę narę.

Pavyzdžiui, Lietuvos įmonė į kitą ES valstybę narę perveža savo ilgalaikį turtą tokiu būdu siekdama įsigyti atitinkamą duomenų valdymo centrą, kuris bus naudojamas įmonės ekonominėje veikloje. Vadinasi, toks sandoris PVM įstatymo nuostatų taikymo tikslais laikytinas prekių pervežimu verslo tikslais pagal PVM įstatymo 5(1) straipsnio nuostatas, kuris apmokestinamas PVM.

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

Paminėtina, kad sąvoka „verslo tikslai“ turi būti suprantama plačiau ir apimti ne tik tuos atvejus, kai apmokestinamasis asmuo savo prekes ar turtą persiveža paslaugoms teikti arba tolimesniam tiekimui, bet atvejus, kai, tarkime, įmonė veikloje naudotą ilgalaikį turtą perveža į kitą ES valstybę narę, siekdama iš kitos ES valstybės narės įmonės įsigyti tam tikrą paslaugų ar duomenų valdymo centrą, naudojamą pačiai įmonei vykdant savo ekonominę veiklą.

Taip pat paminėtina, jog prekių pervežimas verslo tikslais, kuris prilyginamas prekių tiekimui į kitą valstybę narę, kitoje valstybėje narėje (į kurią prekės įvežamos) PVM prasme laikomas prekių įsigijimu iš kitos valstybės narės. Vadinasi, verslo praktikoje Lietuvos įmonėms tokiose situacijose aktualu pasiaiškinti, kaip jos turto pervežimas į kitą valstybę narę būtų traktuojamas pagal tos ES valstybės narės teisės aktų nuostatas. Tarkime, praktikoje būna situacijų, kad pagal ES valstybės narės teisės aktų nuostatas Lietuvos įmonės turto įvežimas į ES valstybę narę nebūtų laikomas turto įsigijimu iš kitos valstybės narės. Vadinasi, tokiu atveju PVM prievolių Lietuvoje neatsirastų.

Be to, gali būti aktualu, jog pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 68 straipsnio 4 dalyje nustatytas nuostatas, ilgalaikio turto grąžinimą įforminanti PVM sąskaita faktūra galėtų būti išrašyta nepraėjus MAĮ 68 straipsnio 4 dalyje nustatytam senaties terminui (ne daugiau kaip už einamuosius ir penkis praėjusius kalendorinius metus). Vadinasi, jei turtas, išgabentas į kitą valstybę narę verslo tikslais ir įformintas atitinkama PVM sąskaita faktūra, grąžinamas, turto grąžinimas gali būti įformintas išrašant kreditinę PVM sąskaitą faktūrą, joje nurodant tokius pat rekvizitus, kaip ir pirminėje PVM sąskaitoje faktūroje (įskaitant turto apmokestinamąją vertę).

Galiausiai apmokestinamoji vertė PVMĮ 5(1) straipsnyje nurodytais atvejais (kai į kitą valstybę narę pervežtas turtas buvo naudotas apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje) lygi to turto įsigijimo vertės daliai, apskaičiuotai atsižvelgiant į tai, kiek jo sunaudota apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje apmokestinimo momentu. Šią nesunaudotą ekonominėje veikloje turto vertę galima nustatyti remiantis turto rinkos verte, kurią (kaip vieną iš galimybių) galima nustatyti ir remiantis finansinės apskaitos duomenimis (atsižvelgiant į likutinę vertę), tačiau tik tuo atveju, jeigu likutinė vertė atspindi tikrąją (realią) turto vertę. Žinoma, kuomet likutinė turto vertė neatspindi realios turto vertės, gali būti vadovaujamasi ir kitais informacijos šaltiniais, jeigu jie patikimai atspindi turto vertę.