Valdybos nariams ir komiteto nariams mokamo atlygio apmokestinimas GPM

Praktikoje buhalteriams kyla neaiškumų, kuomet su gyventoju yra sudaromos dvi atskiros civilinės sutartys dėl veiklos valdyboje ir komitete bei už veiklą valdyboje ir komitete nustatomi skirtingi atlygio dydžiai, kaip tokios pajamos apmokestinamos GPM.

Fizinis asmuo kalendoriniais metais laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jeigu jis atitinka bent vieną iš Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 4 straipsnio 1 dalyje pateiktų kriterijų. Tai taikoma neatsižvelgiant į jo pilietybę. Tuo tarpu nenuolatiniu Lietuvos gyventoju laikomas gyventojas, kuris kalendoriniais metais netenkina nei vieno iš GPMĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų. Vadinasi, išvada tokia, jog nepriklausomai nuo to, ar gyventojas (valdybos narys) yra Lietuvos pilietis, ar užsienio valstybės pilietis, nustatant ar jis yra nuolatinis ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vertinami visi nuolatinį Lietuvos gyventoją apibūdinantys kriterijai.

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

Minėta įstatymo nuostata svarbi todėl, nes gyventojo gautų pajamų apmokestinimo bei jam išmokamų išmokų deklaravimo tvarka priklauso nuo to, ar pajamas gaunantis gyventojas yra nuolatinis ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas bei nuo gautų pajamų rūšies.

Taigi kuomet su gyventoju yra sudaromos dvi atskiros civilinės sutartys dėl veiklos valdyboje ir komitete bei už veiklą valdyboje ir komitete nustatomi skirtingi atlygio dydžiai, apmokestinant gyventojo, kuris yra ir valdybos narys, gautą atlygį už veiklą komitete atsižvelgiama į tai, ar jis yra nuolatinis ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas bei už kokias atliekamas funkcijas atlygis yra gautas. Todėl, vadovaujantis GPMĮ 6 straipsnio 1–2 dalimi, nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris yra valdybos narys, pagal civilinę sutartį gautas atlygis už darbą komitete, atliekant jam komiteto paskirtas funkcijas, nepriklausomi nuo to, ar gyventojas yra valstybės tarnautojas ar juo nėra bei neatsižvelgiant į tai, kad jis yra ir valdybos narys, GPMĮ taikymo tikslu priskiriamas kitoms su darbo santykiais nesusijusioms ir ne individualios veiklos pajamoms. Tokios pajamos laikomos kaip „kitos pajamos“ ir, vadovaujantis GPMĮ 6 straipsnio 1–2 dalimi, apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Primintina, kad pagal minėtą GPMĮ nuostatą jei bendra per kalendorinius metus gautų kitų apmokestinamųjų pajamų (išskyrus nurodytas GPMĮ 6 straipsnio 1-2 dalyje) suma viršys 120 VDU sumą (2023 metais 120 VDU yra 202188 Eur), šią ribą viršijanti suma bus apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Taip pat paminėtina, kad komiteto nariui, nuolatiniam Lietuvos gyventojui, mokamas atlygis pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas A klasės pajamoms, nuo kurių GPMĮ 23 straipsnyje nustatyta tvarka 15 proc. pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti į biudžetą (įmokos kodu 1411) privalo išmoką išmokantis asmuo. Tuo tarpu nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris yra valdybos narys, už darbą komitete iš Lietuvos juridinio asmens gautos kitos pajamos, neatsižvelgiant į tai, ar šis gyventojas yra valstybės tarnautojas ar ne, nėra laikomos pajamų mokesčio objektu. Tai įtvirtinta GPMĮ 5 straipsnio 4 dalies nuostatose. Žinoma, nors nuo šių A klasės pajamoms priskiriamų kitų pajamų, kurios nelaikomos pajamų mokesčio objektu, juridinis asmuo neturi išskaičiuoti pajamų mokesčio, tačiau šią išmoką turi deklaruoti vadovaujantis GPMĮ 24 straipsnio 3 dalimi.