Viešojo valdymo agentūra pristato dažniausiai pasitaikančias klaidas rengiant pareigybių aprašymus

Vadovaudamasi Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1176, (Metodika) 56 punktu, pagal kurį už pareigybių aprašymo ir vertinimo proceso monitoringą atsakinga Viešojo valdymo agentūra (VVA), vykdydama VVA 2023 metų veiklos plano tęstinės priemonės 01-002-11-01-01(TP): „Įgyvendinti valstybės politiką valstybės tarnybos srityje“ 3 veiksmą – vykdyti teisės aktų nuostatų valstybės tarnybos srityje įgyvendinimo monitoringą ir pateikti pasiūlymus Vidaus reikalų ministerijai dėl atitinkamų procesų reglamentavimo tobulinimo – ir remdamasi Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje (VATIS) esančiais duomenimis, pateiktais Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (IRD), VVA atliko valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų rengimo ir vertinimo proceso monitoringą bei parengė ataskaitą.

Kaip ir 2021 bei 2022 m., 2023 m. pastebimi tie patys netikslumai rengiant pareigybių aprašymus. Dažniausiai prašymai paskelbti konkursus buvo grąžinami nurodant patikslinti pareigybių aprašymus dėl neatitikimų Metodikos reikalavimams nustatant pareigybės veiklos sritį (-is), specializaciją, funkcijas bei išsilavinimo reikalavimus, o prašymuose paskelbti atrankas dažniausiai pasitaikė techninė klaida, t. y. nurodomos skirtingos atranką inicijavusi ir atranką vykdanti įstaigos, nors turėtų būti ta pati.

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

VVA dalijasi dažniausiai pasitaikančiomis klaidomis rengiant pareigybių aprašymus:

• Įstaigų vadovų pareigybių aprašymuose veiklos sritis 2023 m. buvo nurodoma 62 kartus, nors pagal Metodikos nuostatas to daryti nereikia.
• Kita specialioji veiklos sritis pareigybių aprašymuose 2023 m. yra pasirinkta 1 590 kartų, tačiau iš pareigybių, kurioms ji priskirta, matyti, kad įstaigose ši veiklos sritis nustatoma ir toms pareigybėms, kurios nepatenka į Metodikos 3 priede nustatytą sąrašą.
• Specializacija nurodoma gan plačiai ir neaiškiai, įstaigos ne visada sugeba teisingai identifikuoti ir apibrėžti pareigybės specializaciją, ji ne visuomet teisingai suprantama. Kartais specializacija formuluojama kaip pareigybės paskirtis arba nurodoma kaip funkcijos.
• Dažniausi neatitikimai dėl netinkamai nurodomų funkcijų: funkcijose neatsispindi poreikis mokėti užsienio kalbą; įstaigos nurodo mažiau nei po 3 funkcijas kiekvienai pasirinktai veiklos sričiai iš ruošinių; pareigybės aprašyme nepakanka viešojo administravimo funkcijų; per didelis įstaigų papildomai įrašytų funkcijų skaičius; papildomai įstaigų įrašytos funkcijos yra per daug detalizuotos, neaiškios, kartais jos apima kelias funkcijas; neteisingai parenkamos funkcijos; nenurodomas specialusis teisės aktas, reglamentuojantis valstybės tarnautojo atliekamas funkcijas.
• Tam tikroms pareigybių grupėms neteisingai nustatomas išsilavinimo reikalavimo tipas (aukštasis universitetinis ar aukštasis koleginis), vienoms pareigybių grupėms nustatomas žemesnis išsilavinimo reikalavimas, kitoms – aukštesnis nei nustato Metodikos 1 priede patvirtinti tipiniai specialieji reikalavimai.
• Pažeidžiant teisės aktų nuostatas yra nustatomas reikalavimas studijų kryptims ir I, ir II lygmens pareigybių aprašymuose.
• Pareigybių aprašymo modulio patirčių veiklos srityje klasifikatoriuje yra labai daug įvairių darbo patirčių. Rengiant pareigybės aprašymą, reikėtų tinkamai įvertinti pasirenkamas darbo patirtis veiklos srityje, jos turėtų būti labiau sietinos su pareigybės aprašyme nurodoma veiklos sritimi (-is). Šiame klasifikatoriuje tarp nurodomų darbo patirčių yra labai bendro pobūdžio darbo patirčių apibūdinimų, pvz., aukštojo mokslo srities patirtis, žemėtvarkos patirtis, patirtis ekonomikos srityje ir pan.
• Kartais yra nustatomas A1 užsienio kalbos mokėjimo lygis, kuris realiai bet kokioms valstybės tarnautojų funkcijoms vykdyti nėra pakankamas.
• Nors kompetencijos ir jų lygiai, vadovaujantis Metodika, turi būti nustatomi visoms pareigybėms, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, 59 karjeros valstybės tarnautojų ir įstaigų vadovų pareigybių aprašymuose kompetencijos ir jų pakankami lygiai nėra nustatyti.
• Specialiosios veiklos srities profesinės kompetencijos yra apsirašomos ir tvirtinamos įstaigose. Analizuojami duomenys rodo, kad įstaigose ne visada tai daroma teisingai.

Viešojo valdymo agentūros informacija