Teisinė bazė

Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo (toliau – ŽMĮ) nustatyta tvarka apmokestinama mokesčių mokėtojų (žr. 3 straipsnio komentarą) privačios nuosavybės teise Lietuvos Respublikoje turima žemė, jei pagal ŽMĮ 4 straipsnio nuostatas ji yra mokesčio objektas.

Masinis žemės vertinimas

Reklama (banerį galite išjungti užsiregistravę)

Masinis žemės vertinimas – žemės vertinimas, kai, naudojantis Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenimis, per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir statistines duomenų analizės ir vertinimo technologijas, sudaromi žemės verčių zonų žemėlapiai ir žemės sklypų vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai, pagal kuriuos įvertinami žemės sklypai ir parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančių žemės sklypų vertinimo ataskaita. Masinio žemės vertinimo sąvoka apibrėžia žemės vertinimo būdą, naudojamą siekiant nustatyti žemės vidutinę rinkos vertę.

Žemės masinį vertinimą reglamentuoja Masinio žemės vertinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1523 (Vertinimo taisyklės). Vertinant masiniu būdu atliekama statistinė analizė ir nustatoma sklypų charakteristikų ir pardavimo kainų priklausomybė, kuri išreiškiama vertinimo modeliu (formule). Naudojant vertinimo modelį ir konkretaus sklypo kadastro rodiklius apskaičiuojama sklypo vidutinė rinkos vertė. Žemės masinis vertinimas atliekamas tokia tvarka:

• formuojamos žemės verčių zonos (iš sandorių duomenų ir ekonominių veiksnių nustatomos teritorijos, kuriose yra panašios žemės vertės),
• parengiami žemės verčių žemėlapiai, kurie derinami su savivaldybėmis, visuomene,
• turto vertintojas (Registrų centras), lyginamuoju metodu sudaro vertinimo modelius – nustato formules vidutinės rinkos vertės apskaičiavimui konkrečiose turto verčių zonose, atsižvelgiant į žemės kadastro rodiklius (buvimo vietą, naudojimo paskirtį ir kitus).

Konkretaus žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, naudojama mokesčiams nustatoma, į vertinimo modelį įrašius atitinkamų šios žemės sklypų charakteristikų reikšmes ir atlikus matematinius veiksmus. Vertinimo įmonė verčių apskaičiavimą atlieka automatizuotai panaudodama Nekilnojamojo turto duomenų bazę ir masinio vertinimo sprendinius.

Atlikus žemės masinį vertinimą, parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančios žemės vertinimo ataskaita, atkreiptinas dėmesys, jog kiekvieno žemės sklypo ataskaita nerengiama.

Žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo modelis

Žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo modelis – matematinė formulė, taikoma žemės sklypo vidutinei rinkos vertei apskaičiuoti, atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, žemės verčių zonų žemėlapio sprendinius ir žemės rinkos duomenis.

Žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo modelių sudarymo tvarka nustatyta Vertinimo taisyklėse. Pagal Vertinimo taisyklių nuostatas, atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, žemės verčių zonų žemėlapio sprendinius ir žemės rinkos duomenis, sudaromi adityviniai, multiplikatyviniai bei hibridiniai žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai (matematinės formulės).

Statistiniais metodais atliekant žemės ir kito nekilnojamojo turto duomenų ir rinkos sandorių analizę, parengiami žemės ūkio paskirties žemės sklypų, mėgėjų sodų žemės sklypų, gyvenamųjų teritorijų žemės sklypų, komercinės žemės sklypų, pramonės ir sandėliavimo žemės sklypų, tvenkinių žuvininkystės ūkių žemės grupės sklypų vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai.

Sudarant žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo modelius, atsižvelgiama į žemės sklypo adresą arba jo vietos duomenis kadastro žemėlapyje, žemės sklypo plotą, žemės paskirtį, būdą, žemės naudmenų našumo balą, žemės naudmenas ir kitus žemės sklypo duomenis, įrašytus Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre, kurie turi įtakos žemės vertei. Duomenų analizės ir žemės sklypų vidutinės rinkos vertės nustatymo modelių sudarymo būdai parenkami atsižvelgiant į žemės verčių zonose įvykusių žemės sklypų sandorių kiekį. Analizės rezultatų patikimumas įvertinamas juos lyginant su gretimų žemės verčių zonų ir ankstesnio masinio žemės vertinimo žemės sklypų vidutinės rinkos vertės nustatymo modelių rodikliais.

Mokesčio mokėtojai

Žemės mokesčio įstatymas numato, kad žemės mokestį moka visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybes teise valdantys žemės sklypą. Kolektyvinio investavimo subjekto, kuris nėra juridinis asmuo, žemės savininkams šio įstatymo nustatytas prievoles vykdančiu ir teises įgyvendinančiu asmeniu (mokesčio mokėtoju) yra šio kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė.